„Šiandien turime konstatuoti, kad šis procesas nevyksta kaip turėtų arba galėtų vykti“, – posėdžio metu sakė A. Veryga.
Jo teigimu, Vyriausybei trūksta vieningos komunikacijos, rajonų gyventojams trūksta informacijos apie vakcinavimą.
„Mes vis dar gyvename deficito sąlygomis – turime mažiau vakcinų, nei teoriškai turėtų būti poreikis, bet net ir šiandien matome, kad vakcinos yra nepanaudojamos. Trūksta lankstumo ir aiškumo, kaip kitos, ne tik prioritetinės grupės, galėtų būti greičiau vakcinuojamos“, – pažymėjo šešėlinis sveikatos apsaugos ministras.
Pasak jo, LVŽS parengė kreipimąsi į Vyriausybę su pasiūlymais, kaip gerinti komunikaciją – A. Veryga atkreipė dėmesį, kad vertėtų įvertinti Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertų rekomendacijas dėl vakcinacijos proceso komunikacijos, taip pat įvertinti ir gerąją kai kurių šalių patirtį.
Miškinienė: centrinė komunikacijos kampanija nepasiekia regionų gyventojų
Aiškumo trūkumu skundėsi ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė. Jos teigimu, centrinė komunikacijos kampanija nepasiekia žmonių regionuose.
„Mes savais resursais – per vietinę spaudą, per asmenis, lankstinukus bandome pasiekti kiekvieną žmogų ir jį įtikinti, šiame kontekste mes tos bendros komunikacijos ir paramos nesulaukiame“, – pažymėjo merė.
Ji kalbėjo, kad savivaldybė suskaičiavo per visą pandemijos laikotarpį iš centrinės valdžios siūlymų, rekomendacijų, įpareigojimų forma sulaukusi daugiau nei 651 teisės akto, kurį reikia įgyvendinti.
„Aiškumo ir tikslumo, ką ir kaip daryti, šiai dienai pasigendame“, – teigė Lazdijų merė.
Ji pasidalijo ir gerąja savo rajono praktika.
„Mes einame pas žmogų – jei mes turime savivaldybėje 11 seniūnijų, turime 11 vakcinavimo punktų. Pas mūsų ligonius, kurie turi judėjimo negalią, atvykstama. Mes gauname vakcinos kiekį ir ji pas mus nesikaupia dėl aiškių, objektyvių priežasčių – mūsų telefonais šimtai skambučių atliekami tiek visuomenės Sveikatos biuro, tiek administracijos darbuotojų. Į mūsų vakcinavimo procesą yra įtraukti visi seniūnai, socialiniai darbuotojai ir tie, kurie gali turėti kontaktą su žmogumi“, – pasakojo merė.
A. Miškinienės nuomone, savivaldybių merai, administracijų direktoriai bei vietos autoritetai taip pat turėtų būti įtraukiami į prioritetinių paskiepyti gyventojų grupę.
„Aiški, tiksli komunikacija šalies lygmeniu jau yra vienareikšmiškai būtina“, – pabrėžė A. Miškinienė.
Visagino meras: savivaldybės turėtų galėti pačios plėsti prioritetinį sąrašą
Savo ruožtu Visagino meras Erlandas Galaguz antrino kolegei, taip pat teigdmas, kad savivaldybių vadovai turėtų būti skiepijami prioriteto tvarka.
„Pamiršti tie vietoje esantys lyderiai, merai, administracijos direktoriai. Jei susikaupia tam tikras kiekis vakcinų, kurios nepanaudojamos ir prioritetinėse eilėse nėra žmonių, kurie šiuo metu sutinka arba gali vakcinuotis, tada savivaldybei turėtų būti suteikta teisė pradėti masinį vakcinavimą“, – pažymėjo meras.
Jo teigimu, Visagino savivaldybė jau ruošiasi masiniam vakcinavimui – registruoja visus, norinčius pasiskiepyti.
„Atėjus laikui, kai vakcinų kiekis bus didesnis, mes jau galėsime pradėti kviesti ir tuos žmones, kurie nepateko į prioritetinę eilę“, – sakė E. Galaguz.
Anot mero, gyventojų motyvaciją skiepytis didintų ir imuniteto paso idėjos įgyvendinimas.
Lazdijų meras taip pat pastebėjo, kad vakcinacijos kampanija yra ruošiama tik valstybine kalba.
„Mes savo pajėgomis verčiame į kitas kalbas, stengiamės tą padaryti. Iš valstybinių institucijų pusės tai yra didelė problema, pagalbos tikrai trūksta“, – kalbėjo E. Gelaguz, pažymėjęs, kad jo vadovaujamame rajone gyvena virš 40 proc. rusakalbių.
