Pasak genominio epidemiologo dr. Gyčio Dudos, kol kas pasakyti, ar Pietų Afrikos Respublikos (PAR) koronaviruso atmaina yra visiškai atspari vakcinoms, negalima.

„Vienas dalykas, kurį mes tikrai žinome, kad kuomet buvo persirgta kitomis atmainomis, kurios neturi mutacijų, kurias turi PAR atmaina ir braziliškoji, tuomet reikia žymiai didesnio kiekio antikūnių tam, kad neutralizuotume būtent PAR ir braziliškąją atmainą.

Ką tai reiškia realiai, sunku pasakyti. Kai kurie žmonės galės užsikrėsti papildomai, ar jie galės tą virusą perduoti, lieka neaišku. Ar jie lygiai tokiais pačiais tempais guls į ligonines, turbūt tuo reikėtų abejoti. Ar žmonės mirs tokiais pačiais tempais, irgi ganėtinai abejotina. Šiuo metu išlieka daug nežinomųjų. Dažnai pakartoniai užsikrėtimų atvejai būna sukelti būtent šios atmainos“, – sakė jis.

Braziliškoji atmaina panaši į PAR

G. Duda patikino, kad, remiantis esamais moksliniais tyrimais, PAR ir Brazilijoje pasklidę atmainos yra panašios. Vis tik paklaustas, ar šios atmainos šiuo metu yra pačios pavojingiausios koronaviruso atmainos, epidemiologas sutiko tik iš dalies.

„Iš dalies taip. Šiuo metu iš visų trijų rūpestį keliančių atmainų – tai britiškoji atmaina, PAR atmaina ir braziliškoji atmaina – visos jos kelia pavojų dėl iš dalies skirtingų priežasčių. Tarkime, britiškoji atmaina, kuri jau plinta Lietuvoje, rūpestį kelia dėl to, kad ji plinta efektyviau, bet šiuo metu turimos vakcinos ir bendra jos antigeninė išvaizda, tai yra, kaip ta atmaina atrodo mūsų imuninėje sistemoje, ji kol kas atitinka prieš tai cirkuliavusias atmainams, todėl nuo jos esame aspaugoti šiuo metu egzistuojančių vakcinų.

Kai bus paskiepyta didesnė dalis populiacijos, automatiškai PAR ir braziliškoji atmainos įgis pranašumą, nes būtent jos galės lengviau užkrėsti žmones, kurie buvo paskiepyti arba persirgę. Reikia nepamiršti, kad mutacijos, kurias turi PAR ir braziliškoji atmainos, jos gali įvykti kitos atmainos fone.

Jau žinome, kad britiškosios atmainos Jungtinėje Karalystėje jau buvo rasti keli atvejai, kai ši atmaina įgijo būtent tas mutacijas, kurias turi PAR ir braziliškoji atmainos. Todėl reikia tikėtis, kad panašių mutacijų atsiras ir daugiau“, – paaiškino G. Duda.

Jis tikino, kad pagrindinis klausimas bus, kiek žmonių iki to laiko jau bus paskiepyta.

Ar skiriasi atmainų simptomai?

Labai platūs sekoskaitos tyrimai vyksta tik Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje – šiose šalyse tyrimų rezultatus galima susieti su klinikiniais duomenimis, atskleidžiančiais skirtingų mutacijų simptomatiką. Todėl, anot epidemiologo, susieti skirtingus simptomus su skirtingomis atmainomis kol kas dar yra gana sudėtinga.

„Lietuvoje ir daugelyje pasaulio valstybių to padaryti tiesiog negalima, nes trūksta tokio masto sekoskaitos. Iš kitos pusės dažnai kyla problemų, susiejant duomenis.

Kalbant apie atmainų įvairovę ir skirtingus jų sukeltus simptomus, būtent dėl to, kad Jungtinė Karalystė turi tokią gerą sekoskaitos programą, jie galėjo pastebėti, kad britiškosios atmainos klinikiniai simptomai ženkliai skiriasi, lyginant su kitomis atmainomis. Kitoms atmainoms, kurios šiuo metu kelia rūpestį, tokios informacijos trūksta“, – patikino specialistas.

Skiepai
Foto: Shutterstock

Esamas vakcinas galima tobulinti

Epidemiologas patikino, kad esamas vakcinas, priklausomai nuo mutacijų ir jų pobūdžio, galima tobulinti.

„Nuspėti galima iš dalies, naudojantis tais tyrimais, kurie mums parodė, kurios mutacijos kels rūpesčių dėl sumažėjusio antikūnių sugebėjimo atpažinti atmainas su tomis mutacijomis. Šiuo metu naudojamos vakcinos, kartu su „Johnson & Johnson“ taip pat turime „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinas, kurias atnaujinti yra itin lengva. Todėl turėtume turėti galimybę gana greitai reaguoti į naujas pasirodančias atmainas. Reiktų tik susitvarkyti teisinę dalį: ar atnaujinus vakciną reikia atlikti naujus klinikinius saugumo ir efektyvumo tyrimus.

Kitas dalykas, kurio nereikėtų pamiršti, kad, pasiskiepijus arba persirgus ir antrą kartą sutikus tą virusą, galime tikėtis, kad jo sukelti simptomai, net jeigu mes užsikrėčiame pakartotinai, turėtų būti lengvesni“, – aiškino G. Duda.

Dėl to, anot jo, yra tikimybė, kad suvakcinavus visą populiaciją antros vakcinacijos gali nebeprireikti ir su koronavirusu įprasime gyventi taip, kaip gyvename su gripu.