„Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matyti, kad problema, deja, yra Vilnius. Jame gyvena 20 proc. Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40 proc. nuo visų atvejų Lietuvoje. Pažiūrėjus į istorinį trendą, matyti nuoseklus Vilniaus dalies augimas nuo vasario mėnesio. Tai sutampa su britiškosios atmainos paplitimo scenarijumi, kai turim tam tikrą įsibėgėjimo periodą, o tada – sprogimą. Žiūrint į mobilumo duomenis irgi matyti, kad mobilumas didesnis, negu buvo žiemą ir rudenį“, – feisbuke rašė ekspertas.
Jis konstatavo, kad turime situaciją, kai Lietuvos rodiklius tempia žemyn vienas regionas, o kituose padėtis kur kas geresnė.
„Akivaizdu, kad tolesni veiksmai turi būti daromi ne visai Lietuvai, o atsižvelgiant į regionus. Vilniui (visam regionui) reikia papildomo dėmesio. Prieš imantis konkrečių veiksmų vis dėlto reikėtų papildomos analizės. Ar mes žinome, kur labiausiai plinta virusas? Elementarus lockdownas veikia, kai žmonės juo tiki. Jeigu juo netikės, jo įvedimas norimo rezultato nepasieks. Kita vertus, epidemiologinė situacija Vilniuje dabar yra tokia, kai atviras klausimas – ar yra erdvės kokiems nors kitokiems veiksmams, ypač turint omenyje naujienas apie PAR atmainos atsiradimą“, – rašė V. Zemlys-Balevičius.
Jis įvardijo ir porą veiksmų, kurie turėtų būti daromi: aktyvus kontaktų atsekimas ir profilaktinis testavimas.
„Kiek jie padės konkrečiai Vilniui, neaišku, bet visoje Lietuvoje tai turi būti daroma ypač uoliai, kad esanti gera situacija nepradėtų blogėti.
Trečia banga atėjo, deja, anksčiau, negu norėjom, tad reikia susiimti ir su ja tvarkytis. Pavasaris yra netoli ir jis turėtų žymiai padėti. Tikiuosi, esam išmokę daug pamokų ir su šita banga susitvarkysim kur kas greičiau negu su pirmom dviem. Trečias kartas nemeluoja“, – rašė V. Zemlys-Balevičius.
Nustatyta nauja atmaina
Kaip jau skelbta, pirmadienį Lietuvoje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių.
Antradienį paskelbta ir apie tai, kad Lietuvoje nustatyta dar viena nauja afrikinė viruso atmaina. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ši atmaina yra 1,5 karto labiau užkrečiama, nei vyraujanti šiuo metu. Taip pat neaišku, kaip šią atmainą veiks vakcinos. Vienas asmuo, užsikrėtęs afrikine atmaina, yra iš Kauno apskrities, o kitas – iš Vilniaus.
Ekspertai per susitikimą su prezidentu pristatė tris galimus koronaviruso plitimo scenarijus. Su jais plačiau galima susipažinti čia.
Atmaina užfiksuota Kaune ir Vilniuje
Lietuvoje pirmą kartą aptikti rūpestį keliančios B.1.351 (Pietų Afrikos) atmainos atvejai. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad pastarąją savaitę Lietuvoje tęsiant koronaviruso (COVID-19) plataus masto epidemiologinę sekoskaitą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) laboratorijoje pirmą kartą nustatyti 2 B.1.351 (Pietų Afrikos) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejai.
Vienas atvejis patvirtintas iš mėginio, paimto Vilniaus apskrityje (kovo 2 d.), kitas – Kauno apskrityje (kovo 8 d.). Abu atvejai nėra susiję tarpusavyje, t. y. atitinka du atskirus šios atmainos įvežimo epizodus.
Kovo 22 d. Latvijos sveikatos apsaugos ministras taip pat pranešė apie pirmąjį B.1.351 atmainos atvejį Latvijoje.
Užsikrėtimai šia atmaina jau gerokai anksčiau buvo nustatyti Suomijoje (gruodžio 19 d.) ir Lenkijoje (vasario 10 d.).
Apie B.1.351 atmainą ir galimas jos plitimo pasekmes
„Pirmiausia Pietų Afrikos Respublikoje aptikta B.1.351 atmaina yra viena iš kelių šiuo metu rūpestį keliančių SARS-CoV-2 atmainų. Tarp daugelio šios atmainos turimų mutacijų keletas esančių viruso spyglio (S) baltyme yra pažymėtinos N501Y, K417N ir E484K. Dvi iš jų (K417N ir E484K) yra susijusios su sumažėjusiu laboratoriniu antikūnų efektyvumu neutralizuojant virusą. Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jei buvo persirgta kitomis atmainomis (neturinčiomis minėtų K417N ir E484K mutacijų) arba pasiskiepijus šiuo metu įregistruotomis vakcinomis. Kol kas nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad, panašiai kaip B.1.1.7, atmaina B.1.351 plistų greičiau ar sukeltų didesnį mirtingumą“, – paaiškina genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.
Gali susilpninti vakcinos poveikį
Po vakcinos bandymų Pietų Afrikoje duomenys praėjusį mėnesį parodė, kad sparčiai plintanti koronaviruso atmaina gali ne tik susilpninti vakcinos poveikį, bet ir nepaisyti natūralaus imuniteto, susiformavusio anksčiau persirgusiems žmonėms, kovo pradžioje rašė „Reuters“.
Remiantis „Reuters“ interviu su 18 atidžiai pandemijos eigą stebinčių ar bandančių sušvelninti jos poveikį specialistų, galima teigti, kad tarp mokslininkų formuojasi naujas požiūris.
Dauguma pažymi, kad proveržis praėjusiais metais, kai buvo sukurtos dvi maždaug 95 proc. veiksmingos vakcinos nuo COVID-19, iš pradžių įžiebė viltį, jog virusą iš esmės būtų galima suvaldyti – panašiai kaip kažkada tymus.
Tačiau, jų teigimu, pastarųjų savaičių duomenys apie naujas Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainas slopina šį optimizmą.
Dabar mokslininkai neabejoja, kad SARS-CoV-2 ne tik išliks tarp mūsų, tapęs endeminiu virusu, ir plis visuomenėje, bet ir veikiausiai per artimiausius metus užkraus sunkią susirgimų bei mirčių naštą.
Pasak mokslininkų, dėl šios priežasties žmonėms teks nusiteikti, kad ir toliau per COVID-19 protrūkius reikės laikytis specialių priemonių, pavyzdžiui, nuolat dėvėti kaukes ir vengti vietų, kuriose gausu žmonių.
Tas ypač bus taikytina didelės rizikos grupei priklausantiems žmonėms. Netgi po vakcinacijos „vis dar norėsis dėvėti kaukę, jei plis viruso atmainos“, interviu teigė vyresnysis Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno patarėjas Anthony Fauci.
„Užtenka vienos menkos viruso atmainos žiežirbos, ir ji įplieks kitą protrūkį – štai tokia prognozė“, – apie tai, kada gyvenimas sugrįš į normalias vėžes, kalbėjo ekspertas.
