Pasak jo, viena vertus, auga mutacijų paplitimas ir žmonių mobilumas, o tai spartina užsikrėtimų augimą. Kita vertus, skiepijimas yra efektyvus ir kitų šalių praktika, kur paskiepyta daugiau žmonių, rodo, kad vakcinos valdant pandemiją yra labai veiksmingos.
„Jos labai smarkiai sumažina hospitalizavimo riziką, besimptomių formų paplitimą ir imunitetas formuojasi jau po pirmos vakcinos dozės. Dėl to buvo akcentuojama, kad būtina spartinti vakcinavimą ir Sveikatos apsaugos ministras patvirtino, kad bus pradėta skiepyti savaitgaliais, Prezidentas labai smarkiai palaiko šią iniciatyvą“, – sakė S. Krėpšta.
Pasak Prezidento patarėjo, koronaviruso paplitimas ligoninėse tampa retu reiškiniu. Lyginant gruodį su kovo mėnesiu, buvo nustatyta 70 kartų mažiau užsikrėtimų tarp gydytojų. Tai rodo, kad vakcinos tikrai veiksmingos.
Taip pat buvo aptartas imuniteto sertifikatas. Pasak S. Krėpštos, Prezidentas palaiko šią idėją ir ragina Europos komisiją priimti sprendimus kuo greičiau.
„Tai vienas iš būdų atrakinti šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą saugiai. Tikimasi, kad šis sertifikatas plačia apimtimi startuos pačioje vasaros pradžioje“, – naujienas pranešė S. Krėpšta.
Pasak valstybės vadovo patarėjo, prieš sprendimus dėl sienų kontrolės valstybės turėtų kuo labiau tartis.
„Prezidentas palaiko mintį, kad Europos valstybės turėtų kuo labiau tartis prieš atliekant veiksmus dėl sienų kontrolės. Europos vadovų taryboje taip pat bus kalbama, kaip surasti bendrus sprendimus, nes jie veiktų žymiai efektyviau ir užtikrintų lengvesnį judėjimą tarp sienų, jei to reikėtų verslo žmonėms“, – sakė S. Krėpšta.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad būtina kontroliuoti užsikrėtimo skaičius.
„Nebuvo diskutuota konkrečiai apie karantino griežtinimą, bet čia akivaizdu, kad būtina kontroliuoti užsikrėtimo skaičius, nes užsikrėtimai lemia sunkius užsikrėtimus ir mirtis. Ir jei užsikrėtimai auga, be abejo, reikia galvoti apie papildomas priemones. Jei jie auga pavojingai, tai tampa dar svarbiau“, – sakė S. Krėpšta.
Pagal vyriausių gyventojų vakcinavimą Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių
Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pagal vyriausių šalies gyventojų vakcinavimą – kol kas paskiepyta tik 36 proc. šios grupės žmonių ir pagal šį rodiklį šalis yra 18-ta ES, sakė prezidento patarėjas, kurį citavo BNS.
„Kalbėjome labai daug apie vakcinavimą ir jo spartinimą ir taiklinimą, nes būtent vakcinavimas yra tikrasis raktas, kuris galėtų atrakinti tiek karantino suvaržymus, tiek apskritai mūsų socialinį ir ekonominį gyvenimą. Taip pat šiuo atžvilgiu pastebėjome, kad tarp vyriausiųjų gyventojų, 80-ies metų ir vyresnių, jų paskiepyta Lietuvoje yra tik 36 procentai ir šiuo atžvilgiu mes tikrai smarkiai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių, esame tik aštuoniolikti Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje po Sveikatos ekspertų tarybos antradienį sakė jis.
„Kitaip tariant, skiepijame greičiau gerokai negu taikliau ir šioje vietoje tikrai turime spartinti būtent kontaktą su vyriausiais gyventojais, nes ne visi vyriausi gyventojai yra aiškiai pakviečiami vakcinuotis“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
S. Krėpštos teigimu, tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė pavyzdys rodo, jog kritinių atvejų vakcinavus vyriausius gyventojus ženkliai sumažėja.
„Šiandieną turime apie 90 tūkst. nepanaudotų vakcinų ir jų naudojimas yra tikrai labai svarbus ir ne ką mažiau svarbus kalbant apie pandemijos valdymą negu karantino režimo pokyčiai“, – sakė jis.
Pristatė tris scenarijus
Ekspertų tarybos nariai antradienį pristatė pandemijos plitimo scenarijus.
„Šiandien Prezidentui pateikėme mūsų skaičiavimus apie galimus epidemiologinius scenarijus Lietuvoje. Pateikėme, kas būtų, jei būtų, nesakome, kad taip tikrai bus, bet kas galėtų mūsų laukti artimesnėje ateityje. Pateikėme 3 scenarijus: optimistinį, vidutinį ir pesimistinį. Pagal optimistinį scenarijų artimiausiu metu stebėsime nedidelį atvejų augimą, jau dabar tai matome. Galėtume tikėtis apie 500-600 atvejų per dieną“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. M. Stankūnas.
Balandžio viduryje, pagal optimistinį scenarijų, Lietuva turėtų pereiti į atvejų mažėjimą.
„Bet tokio mažėjimo, koks buvo sausio, vasario mėnesį, tikrai nesitikime. Šitas scenarijus, mūsų manymu, kad ir labai norimas, bet mažai tikėtinas. Nebent bus įvedamos papildomos karantino priemonės, kurios suveiks“, – kalbėjo ekspertas.
Vidutinis scenarijus, pasak profesoriaus, rodo atvejų augimą Lietuvoje, kuris balandžio mėnesio viduryje gali perkopti ir 1000 atvejų ribą per dieną.
„Šitas scenarijus yra labiausiai tikėtinas, galbūt paklaidos ribose, bet jis labiausiai tikėtinas, jei išliks dabartinė situacija. Nors tai atrodo kaip padidėjimas, bet, manytume, kad tai būtų dar tikrai neblogas variantas, vertinant visas aplinkybes ir kitas šalis“, – sakė profesorius.
Pagal pesimistinį scenarijų, pasak M. Stankūno, balandžio mėnesį matoma trečia banga: „Ji gali būti tikrai didelė ir savo dydžiu prilygti gruodžio mėnesio situacijai. Pagal preliminarius mūsų skaičiavimus gali siekti 3000 naujų atvejų per dieną. Šis scenarijus tikėtinas, jei britiškoji atmaina taps absoliučiai dominuojanti, pasitvirtins tai, kad ji daug labiau užkrečiama, nei dabar vyraujanti atmaina, mobilumas augs. Tačiau, vis tik manome, kad šio scenarijaus galime išvengti. Manau, kad dabar prasideda lenktynės su laiku. Mums gyvybiškai svarbu kaip galima greičiau įgyti vakcinuotos populiacijos dalį.“
Ekspertai kol kas turi tik prognozes iki gegužės.
„Mes darėme skaičiavimą iki gegužės mėnesio, nes ilgesnei perspektyvai daryti skaičiavimą, gali būti didelis iškraipymo faktorius. Informacija dar labai svyruojanti. Jei būtų optimistinis scenarijus, iki gegužės mėnesio mažėjimo nematome. Tai tikriausiai jis didėtų ir gegužės mėnesį“, – apie naujus atvejus ir jų sumažėjimą sakė prof. M. Stankūnas.
Apie užsikrėtusiuosius nauja atmaina - kol kas nedaug žinių
Antradienį Ingrida Šimonytė pranešė apie 2 atvejus, kai Lietuvoje buvo rastas naujos – Afrikinės – atmainos koronavirusas. Prof. M. Stankūnas sako, kad tokios žinios kelia nerimą, mat Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ši atmaina yra 1,5 karto labiau užkrečiama atmaina nei vyraujanti šiuo metu. Taip pat neaišku, kaip prieš šią atmainą veiks vakcinos.
Vienas asmuo, užsikrėtęs afrikine atmaina, yra iš Kauno apskrities, o kitas – iš Vilniaus.
Specialistas spaudos konferencijoje įvardijo ir pagrindines rizikas.
„Pas mus vis labiau įsivyrauja britiškoji atmaina, kuri yra gerokai labiau užkrečiama, - kalbama, kad nuo 40 iki 90 proc. ji turi didesnį užkrečiamumą. Mažėjant karantino sugriežtinimui žmonės turi daugiau kontaktų, bendrauja, susitinka. Tai sukuria lengvesnes sąlygas viruso plitimui“, – sakė prof. M. Stankūnas.
Ligoninės ruošiasi įvairiems scenarijams
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Motiejūnienė informavo, kad jau maždaug savaitę jie stebi kovidinių pacientų skaičiaus augimą.
„Jau kokią savaitę lovų skaičių didiname, o pacientų skaičius auga. Jis nėra drastiškai didelis, bet, lyginant su porą savaičių ankstesnius laikotarpiu, jis yra didesnis.
Šiuo metu pas mus yra užimtos apie 70 proc. reanimacinių lovų. Dar prieš porą savaičių buvo 55 procentai. Turime sudėtingesnių atvejų. Aktyvaus gydymo lovų skaičių teko padidinti, ir turime 80 proc. užimtumą“, – sakė A. Motiejūnienė.
Pasak Santaros klinikų atstovės, kiekvieną dieną į ligonines regione paguldoma po maždaug 25-35 naujus COVID-19 sergančius pacientus.
„Noriu priminti, kad stacionarizuojami yra vidutinio sunkumo ir sunkūs pacientai“, – sakė A. Motiejūnienė.
Ligoninės atstovė patikino, kad jie ruošiasi visiems galimiems scenarijams.
„Neabejotinai ruošiamės. Turime planus, esame turėję antrąją bangą, kur turėjome turbūt maksimalų įmanomą lovų skaičių. Mūsų „Saugios ligoninės“ teorija yra tokia, kad reikėtų teisingai identifikuoti, sumažinti riziką, ir užkirsti kelią galimiems protrūkiams. Taip pat esame numatę, kur regione galėtume plėsti lovų skaičių. Turime planą (…) ir jau turime naujai atidarytų padalinių ne tik Vilniaus mieste“, – sakė A. Motiejūnienė.
