„Kol kas pasakyti užtikrintai, ar [šalies vadovų pasiskiepijimas] turės teigiamą poveikį labai sunku, dėl to, kad žala jau yra padaryta ir pakankamai didelė. Tai yra turbūt geriau negu nieko, dėl to, kad jis vis tiek pasiunčia žinutę, kad pasitiki vakcina. Aišku, kitas klausimas, kiek visuomenė tais vadovais pasitiki“, – interviu laidai „Delfi diena“ sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė.
Anot jos, didžiausia intriga bus, kai prasidės Seimo narių skiepijimas, kuriam praėjusią savaitę taip pat atvertos durys.
„Bus įdomu pasižiūrėti, koks Seimo paveikslas čia atsiskleis, nes jau dabar matau, kad kai kurios frakcijos, kurių ne tiesioginiai vadovai, bet partijų pirmininkai bando gydyti kažką vandeniu ir apskritai yra, pavadinkime, prieš skiepus. Tų žmonių frakcijos jau kalba, kad gal nereikia, gal gali būti kita alternatyva“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Jos nuomone, garantuoti, kad parlamentarai galėtų dirbti saugiai, svarbu ir jų skiepijimo nereikėtų laikyti privilegija.
„Puikiai suprantame, kad Seimo darbas turi būti užtikrintas. Praėjusi savaitė parodė, kad ne visada pavyksta užtikrinti nuotolinių posėdžių vykimą“, – ketvirtadienį dėl techninių priežasčių nutrauktą nuotolinį Seimo posėdį priminė MRU politologė.
„Aš tai netgi vadinčiau ne privilegija, o pareiga. Mes nekalbame apie didžiulius skaičius vakcinų, žinome, kad kai kur jų lieka nepanaudotų. Dėl to, kad mes skirsime kelias dozes santykinai nedideliam skaičiui Seimo narių ir dar keliolikai Vyriausybės narių, nemanau, kad įvyks kažkokia tragedija. Tuo labiau, kad jie parodys ir pasitikėjimą [vakcina], ir pasiųs žinutę, kad svarbu saugoti save ir kitus. Deja, to suvokimo vis dar labai trūksta“, – kalbėjo ji.
Daliai visuomenės objektyvi informacija nepasiekiama
Komunikacijos industrijos asociacijos pirmininkas Artūras Jonkus taip pat mano, kad viešas vadovų pasiskiepijimas „AstraZeneca“ vakcina teisingas žingsnis, tačiau sako pasigendantis intensyvesnės komunikacijos kampanijos.
„Pandemija parodė vieną sisteminį dalyką, kad su mūsų viešųjų pirkimų sistema net tokiomis situacijomis kaip pandemija valstybės institucijos negali normaliai įsigyti komunikacijos paslaugų. Kampanija, kuri buvo padaryta Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) – savanoriška, nemokama – realiai buvo išeitis iš tos padėties. Mes turim tokius įstatymus, kurie supančioja valdžią“, – aiškino A. Jonkus.
„Manau, šios Vyriausybės prioritetinis klausimas turėtų būti susitvarkyti šitą situaciją. Nes jei taip bus ir toliau, per kiekvieną krizinę situaciją mūsų institucijos bus neįgalios“, – pridūrė jis.
Komunikacijos ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja atskirtis visuomenėje, kai dalis jos gyvena kitoje informacinėje erdvėje.
„Visaginas, kiti rajonai tikrai turi susidarę savo nuostatas, vartodami Rytų kaimynų informacinius šaltinius, kurie labai smarkiai prisideda prie dezinformacijos. Mes turėtume atsižvelgti į tai, kad yra dalis visuomenės, kuriai objektyvi informacija vis dar nepasiekiama“, – interviu laidoje „Delfi diena“ sakė A. Jonkus.
