Delfi jau rašė apie tai, kaip nuo 2017 metų žygius įkelti koją į karinį Šiaulių oro uostą, kuriame įsikūrusi NATO oro policijos patrulių įgula, rengę ir 2018-aisiais investicinę sutartį su Šiaulių miesto savivaldybe pasirašę verslo ryšių su Rusijos aukščiausios politinės vadovybės aplinka turintys Lietuvos verslininkai kelerius metus šokdina ne tik Šiaulių miesto savivaldybę, bet ir jau antrą Vyriausybę, miesto ir šalies biudžetų bei Europos Sąjungos paramos lėšomis besikraunantys naudą dėl savo įmonių gerovės.
Minėtą tyrimą galite skaityti čia.
Ministras Vaičiūnas įmonėms skyrė milijonus
Tačiau minėtame straipsnyje atskleidėme ne visas „Aviatic“ grupės įmonių aferas. Tęsiant žurnalistinį tyrimą, lįsti ėmė nauji milijonai – šįkart juos savo parašu bendrovėms „Aviatic MRO“ ir „Aviatic GS“ paskyrė Skvernelio Vyriausybės Energetikos ministerijai vadovavęs Žygimantas Vaičiūnas, keletą mėnesių vadovavęs ir be ministro likusiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Kaip išsiaiškino Delfi, investicijas Šiaulių oro uoste pagal pasirašytą investavimo sutartį su Šiaulių miesto savivaldybe žadėję Povilas Padaiga ir Dmitrijus Čeliadinas savo įmonių pinigų investuoti neketino.
Lėktuvų remonto ir priežiūros angaro statyboms, kurios ir yra pagrindinė investicija ir kurią verslininkai įvardijo sieksiant dvidešimt milijonų eurų, iš tiesų lėšų buvo ieškoma per kitus projektus, tarp jų – ir Europos Sąjungos finansuojamus.
Kaip matyti viešai prieinamuose dokumentuose, šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įgyvendinami du projektai, susiję su „Aviatic“ įmonių grupe. Abiem jiems pernai metų balandį skirta po pusantro milijono eurų – iš viso trys milijonai.
Dar pora milijonų eurų buvo suplanuota skirti kitoms dviem šių verslininkų įmonėms iš vadinamųjų COVID fondo lėšų: UAB „Aviatic GS“ – „sanitariniam tuneliui, kuriame įdiegti naujos kartos efektyvūs, sertifikuoti saugūs elementai padės užtikrinti visapusišką 360 laipsnių dezinfekciją“, statyti, o UAB „Svedas“ – „bekontaktei COVID-19 simptomų atpažinimo sistemai įdiegti ir jos funkcionalumui reikiamai įrangai gaminti“.
Užbėgant už akių reikia pasakyti, kad pinigai išmokėti nebus, – toks sprendimas priimtas po Delfi pirmojo tyrimo metu paviešintos informacijos, įvertinus pakartotinai įmonių veiklos patikimumus.
Tiesa, Vaičiūno pasirašytas trijų milijonų eurų skyrimo dokumentas gali būti tik teisinis formalumas.
Lietuviškosios aviacijos gelbėtojais prisistatančių vyrukų iš sostinės projektų likimu rūpinosi kur kas gausesnė kompanija kiek žemesniu ministerijos lygmeniu. Tai patvirtino ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
„Turiu pasakyti, naujasis susisiekimo ministras ponas Marius – mes su juo pažįstami, ir tas labai gerai, nes jis dar prie anos Vyriausybės jau buvo įsigilinęs, kad tas projektas reikalingas, ir dabar čia mums, sakyčiau, pasisekė, kad naujasis ministras jau buvo įsigilinęs, tai todėl ir pervedė tuos pinigus mums“, – Delfi sakė Šiaulių meras.
Delfi primena, kad Šiaulių mero minimas ponas Marius – tai Laisvės partijos į susisiekimo ministrus I. Šimonytės Vyriausybėje deleguotas Marius Skuodis, kuris praėjusioje S. Skvernelio Vyriausybėje dirbo Ekonomikos ir inovacijų (prieš tai – Ūkio) ministerijos viceministru.
Būtent ši ministerija su tuometiniu socialdarbiečiu ministru Rimantu Sinkevičiumi inicijavo papildomų 4,72 milijono eurų skyrimą Šiauliams pernai metų lapkričio mėnesį, o Vyriausybės posėdyje rasta išeitis – per kurią ministeriją „praeiti“, kad minėtos investicijos atrodytų pagrįstos. Tam buvo pasirinkta Susisiekimo ministerija, kurios žinioje yra šalies oro uostų veiklos kontrolė.
Tai, kad gerai žinojo ir rūpinosi minėtais projektais, pripažino ir pats M. Skuodis: „Būdamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, buvau atsakingas už investicijoms palankios aplinkos kūrimą. <...> Tuo tikslu esu ne kartą lankęsis Šiauliuose, bendravęs su savivaldybės, laisvosios ekonominės zonos, regiono verslo atstovais.“
Paklausti, kaip ten buvo su tais milijonais, paties Ž. Vaičiūno nepavyko. Po ministro kadencijos politikas dingo tarsi į vandenį – jo dabartinių kontaktų neturi nei ministro portfelį perėmęs konservatorius Dainius Kreivys, nei buvusieji kolegos valstiečių partijoje, o socialiniuose tinkluose įrašai buvusio ministro profiliuose – kelių mėnesių senumo.
Vienas iš projektų, pateiktas „Aviatic MRO“, aiškiai atskleidžia, kad įmonė, prisidengusi skambiu pavadinimu – verslo plėtra, planavo Šiaulių oro uoste už gautus pinigus (su popierinėmis savo investicijomis bendrai 6,5 milijono eurų) pastatyti angarą, kuriame būtų, švelniai tariant, nurašytų orlaivių šrotas – naudoti netinkamų orlaivių ardymas ir tinkamų naudoti detalių perdarymas, siekiant jas panaudoti darsyk.
Tam būtų esą pasitelkta net 3D spausdinimo technologija (jai įsigyti lėšų prašyta ir gauta pagal „Aviatic GS“ paraišką), kurią naujoms detalėms lieti jau naudotų bendrovė „Aviatic GS“, vėlgi gavusi pusantro milijono eurų lėšų pateiktam projektui įgyvendinti.
Iš projekto aprašymų aiškiai matyti, kad šios lėšos ir būtų buvusios tariamomis Šiaulių miesto „strateginio investuotojo“ investicijomis į su miestu turimą sutartį.
Kaip matyti iš projekto aprašo, angaro statyba toli gražu nesiektų deklaruojamų 20 milijonų eurų investicijų.
„Įmonė investuoja į orlaivių angarą, kuriame bus montuojama visa įsigyjama įranga. Angaras bus statomas ir įmonės veikla vykdoma Tarptautinio Šiaulių oro uosto teritorijoje. Planuodama būsimo projekto veiklos strateginį planą, įmonė įvertino daugelį rinkos veiksnių. Taip, pasaulinės aviacijos rinkos statistika rodo, kad orlaivių skaičius nuolat didėja ir pagal pasaulines aviacijos rinkos tendencijas tiek keleivių pervežimo, tiek krovinių gabenimo orlaivių skaičius toliau stabiliai augs.
Tai reiškia, kad senų, netinkamų toliau eksploatuoti lėktuvų skaičius taip pat didės ir jų išrinkimo paslaugų rinkos segmentas taip pat plėsis, kaip plėsis atkurtų detalių prekybos rinka. Planuojamos veiklos tikslas – įsigyti nurašomus orlaivius ir atkurti tinkamas toliau naudoti Airbus 320 family, Aaibus 330 family, Boeing 737 Classic, Boeing 737 NG, Boeing, 747, Boeing 767 lėktuvų detales“, – taip rašoma vieno iš projektų apraše.
Ministrui Ž. Vaičiūnui, pasirašiusiam 3 milijonų eurų biudžeto lėšų „vasiukus“ projektams įgyvendinti, nekilo klausimų, kad 2020-ųjų metų balandį, kai visas pasaulis, taip pat ir Lietuva, neapibrėžtam laikotarpiui paniro į visišką koronaviruso karantino sąstingį, lėktuvų verslas ir oreivystė vargu ar buvo ta sritis, kuri „toliau stabiliai augs“.
Įmonės – karinės žvalgybos pareigūnų akiratyje
Tačiau ekonominė šių verslininkų ir jų įmonių aferų pusė – toli gražu ne svarbiausioji šiame Delfi tyrime.
Daug svarbesnis buvo tyrimo metu išaiškintas faktas, kad šie verslai, kuriuos Šiaulių miesto savivaldybės politikai mūru gina ir maitina miesto pinigais jau kelerius metus, – jau seniai yra šalies saugumo tarnybų ir karinės žvalgybos pareigūnų akiratyje.
Delfi žurnalistė išsiaiškino, kad praėjusios kadencijos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ne kartą bandė užkardyti šių įmonių veiklą strategiškai svarbiame Šiaulių oro uoste, tačiau tokios pastangos buvo stabdomos tuometinės Vyriausybės bei įtakingų valstiečių partijos atstovų Seime ir Vyriausybės kanceliarijoje – Rimos Baškienės, Stasio Tumėno, Algirdo Stončaičio ir paties S. Skvernelio.
Būtent jų pastangomis iš esmės visus priedangos įmonės požymius atitinkantys P. Padaigos ir D. Čeliadino verslai ne tik sėkmingai šeimininkauja kariniame oro uoste, bet ir yra maitinami biudžeto projektinėmis lėšomis.
Tai pripažino ir patys politikai. Tiesa, kukliai kratėsi, esą kažkaip bandė spausti ar daryti įtaką tuometinės Vyriausybės kabinetui.
Tuometinis Vyriausybės kancleris, dabartinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, valstietis A. Stončaitis neslėpė inicijuodavęs susitikimus Vyriausybėje, kvietęsis ir tuometinius aplinkos bei krašto apsaugos ministrus Kęstutį Mažeiką ir Raimundą Karoblį, kad šie uždegtų žalią šviesą civilių verslui NATO naudojamame oro uoste.
„Nereikia čia man vienam nuopelnų priskirt, darėm visi, ne aš vienas. Man čia tos garbės nelabai reikia, čia dėl regionų, kaip sakyti. Taigi buvo, žinokit, ir raštai siųsti Seimo narių, ten tokia kaip šiauliečių palaikymo grupė pasirašiusi, ir pats meras kiek man rašė ir skambino! Tai ir inicijavau, buvau išsikvietęs ir aplinkos, ir krašto apsaugos [ministrus – aut. past.], nes ten kažkas strigo derinant. Ir paskui jie lėšų prašė sutvarkyti ten peronams, ką – ten reikia žiūrėt, nes paskui skyrėm ten jiems – per regionų plėtrą skyrėm, kaip investicijoms į regionų plėtrą. Tai čia, mano galva, svarbu, nes aš ir tada sakiau, kad regionų plėtra yra svarbu“, – sakė politikas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą neseniai pristatę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) direktorius plk. Elegijus Paulavičius nė puse lūpų neužsiminė apie vadinamųjų priedangos įmonių grėsmę nacionaliniam šalies saugumui.
Tačiau būtent klausimas – ar strateginiu Šiaulių miesto savivaldybės investuotoju mero Artūro Visocko įvardijama UAB „Aviatic MRO“, priklausanti Lietuvos ir Estijos verslininkui Dmitrijui Čeliadinui, nėra bendrovė, atitinkanti klasikinius įstatyme apibrėžiamus užsienio specialiųjų tarnybų priedangos įmonės požymius, kyla analizuojant turimus dokumentus.
Tokiam klausimui iškelti Delfi žurnalistinio tyrimo metu surinko daugiau nei pakankamai informacijos.
Priedangos įmonė, įstaiga, organizacija yra Lietuvoje įregistruotas, joje veikiantis fizinis, juridinis asmuo arba užsienio įmonės, kitokios institucijos padalinys, vadovaujamas, finansuojamas arba įsteigtas užsienio specialiosios tarnybos ar jos iniciatyva, kurio darbuotojai, prisidengdami viešai deklaruojama įmonės veikla, slaptai vykdo ar turi tikslą vykdyti Lietuvoje žvalgybos, kontržvalgybos, diversinę, ardomąją ar kitokią įstatymų draudžiamą veiklą arba suteikia techninę, finansinę, organizacinę paramą kitoms įmonėms ar asmenims, atliekantiems priešišką Lietuvos valstybei veiklą.
Tokių įmonių veikla mūsų šalyje yra draudžiama įstatymu ir laikoma baudžiamuoju nusikaltimu.
Delfi žurnalistės turima medžiaga rodo, kad dar iki oficialaus įsikūrimo Šiaulių oro uoste bendrovė „Aviatic MRO“ ir su ja siejama kita bendrovė UAB „Aviatic GS“ turėjo problemų, įmones vertinant vyriausybinėje komisijoje, lemiančioje, ar verslas atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.
Oficialiai Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje vertinama buvo tik „Aviatic MRO“ bendrovė, nors veiklą Šiaulių oro uosto teritorijoje, bent jau projekto paraiškoje, nurodė vykdysianti ir „Aviatic GS“.
Kodėl pastaroji nebuvo vertinama – nekomentuojama. Kaip nekomentuojama viskas, kas susiję su šios komisijos veikla. Tai – valstybės paslaptis.
Būtent valstybės paslaptimi prisidengiant ir skandalingai informacijai nepasiekus viešumos, šios įmonės jau trečius metus šeimininkauja Šiaulių kariniame oro uoste, kuriame įsikūręs NATO oro misijos vienetas.
Pirmą kartą apie „Termicom“ (taip tuomet vadinta „Aviatic MRO“) vyriausybinė komisija išgirdo 2017-aisiais, kai kreipėsi dėl vertinimo atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Bendrovė nurodė norinti veiklą vykdyti ne tik Šiaulių, bet ir Kauno oro uostuose – Šiauliuose siekianti išsinuomoti žemės sklypą oro uosto teritorijoje ir angarą, kur vykdys orlaivių priežiūrą, o Kaune – kuriamoje laisvojoje ekonominėje zonoje vystomame „Oro parke“ įsteigti orlaivių priežiūros bazę ir statyti orlaivių priežiūros angarą; t. y. angaras iš pradžių turėjo būti statomas ne Šiauliuose, o Kaune.
Tačiau tąsyk leidimas nebuvo išduotas – jau tuomet saugumo struktūros ir karinė žvalgyba turėjo duomenų apie įmonės akcininkus, kurie kėlė pavojų nacionaliniam saugumui. Apie tai yra užfiksuota komisijos nutarime 2017 m. gegužės 23 dieną.
Įmonės akcininku tuo laiku buvo D. Čeliadinas.
Tačiau nepraėjus nė mėnesiui, 2017 m. birželio 20 d., dar „Termicom“ („Aviatic MRO“) tuomet vadinta įmonė vėl kreipiasi į komisiją su prašymu atlikti atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą. Nurodo, kad pasikeitė aplinkybės, buvusios anksčiau, ir grėsmės – išnykusios.
2017 m. liepos 10 dieną Sauliaus Skvernelio tuometinės Vyriausybės komisija nusprendžia – patikima.
Reikia paminėti, kad klausimų, ar įmonė nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešumoje jau buvo kilę ir anuomet, nuo pirmųjų šio verslo žingsnių Šiaulių mieste.
Tačiau „Termicom“ vadovas P. Padaiga BNS tvirtino, jog ilgesnį patikrinimo procesą lėmė tai, kad bendrovė priklauso įmonių grupei.
O D. Čeliadinas sakė nežinantis, kad leidimas investicijoms buvo gautas tik iš antro karto.
„Nieko nežinau apie tai, bet žinau, kad mes gavome pažymą. Pirmą kartą girdžiu, kad iš antro karto, mes užklausėme ir mums išdavė, o kiek ten procedūrų buvo, nepakomentuosiu“, – naujienų agentūrai BNS tuomet sakė D. Čeliadinas.
Delfi žurnalistė atidžiai išstudijavo Registrų centre esančius įmonės duomenis ir drąsiai konstatuoja, kad „pasikeitusiomis aplinkybėmis“ buvo tai, jog bendrovės akcijas D. Čeliadinas nuo savęs perrašė kitai savo įmonei, t. y. juridiniam asmeniui, Estijoje įregistruotai bendrovei „Completec OU“.
To mūsų Vyriausybės komisijai užteko, ir grėsmių, vertinant būsimą „naują“ investuotoją, – neįžvelgta.
Tačiau žvalgybininkai nenuleido rankų, bandydami užkardyti, kad neaiškus verslas neatsirastų karinio oro uosto teritorijoje.
2018 m. gruodžio 3-ią dieną tuometinis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis raštu kreipiasi į Vyriausybės Komisiją, prašydamas iš naujo įvertinti minėtą įmonę, atsiradus naujoms aplinkybėms.
Minėtos aplinkybės, Delfi žiniomis, buvo Lietuvos kariuomenės Antrojo operatyvinių tarnybų departamento analitikų ir karinės žvalgybos informacija apie bendrovės verslo partnerius, kurie kelia grėsmę nacionaliniam šalies saugumui.
Delfi žiniomis, tai buvo Rusijos aviacijos įmonės ir jų savininkai, kurių oro laineriai į Šiaulius skraidė tarsi po savo kiemą.
Tačiau šįkart Almino Mačiulio, S. Stončaičio tuometinio pavaduotojo Vyriausybės kanceliarijoje, vadovaujama Komisija su vertinimu, priešingai nei 2017 m. vasarą, – neskubėjo.
Sprendimas dėl „Aviatic MRO“ priimtas tik 2019 m. vasario 28-ą dieną, ir – priešingai nei tikėjosi karinė žvalgyba, leidimas buvo paliktas.
Vienintelė sąlyga, kurią pavyko tarsi saugiklį „išmušti“ tuometinei Krašto apsaugos ministerijai – Vyriausybės komisija bendrovei pateikė vadinamąsias privalomąsias rekomendacijas.
Pagal šias rekomendacijas, „Aviatic MRO“ privalėjo informuoti Krašto apsaugos ministeriją apie absoliučiai visus įmonės ar jos susijusių grupės įmonių struktūrinius pokyčius – akcininkų keitimąsi, pavadinimų, buveinės vietų pokyčius, akcijų emisijų pasikeitimus ir kt.
Tuo pačiu Komisija verslininkams priminė, kad Lietuvos kariuomenė turi teisę neįleisti į „Aviatic MRO“ bazę Šiaulių oro uoste skraidančių lėktuvų iš Rusijos ar kitų valstybių, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos.
Pasirodo, tokių atvejų galėjo būti, kai iš tokių valstybių atskridę orlaiviai, prisidengdami verslo ryšiais su „Aviatic MRO“, leidosi Šiaulių kariniame oro uoste ir naudojosi Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazės infrastruktūra.
Tokia galimybė buvo tik todėl, kad Vyriausybės komisija tokiuose pasiskraidymuose neįžvelgė jokios rimtos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Tačiau į tokias valstybės institucijos, atsakingos už verslo atitiktį nacionaliniam šalies saugumui, rekomendacijas verslininkai iš „Aviatic MRO“ numojo ranka.
Delfi žiniomis, nei viena iš nustatytų privalomųjų sąlygų ir rekomendacijų nebuvo ir nėra vykdomos iki šiol.
Kaip jau rašėme pirmajame tyrime, uoliausiai šių verslininkų teisę šeimininkauti Šiauliuose gynė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos politikai ir jų sąjungininkai tuometinėje Vyriausybėje bei Seime.
Susidomėjo ir pačios Komisijos darbu
Ar ši informacija apie „Aviatic MRO“ nėra (nebuvo) žinoma mūsų šalies saugumo struktūroms?
Delfi žurnalistės surinkta medžiaga rodo, kad tokios informacijos buvo daugiau nei pakankamai, ir ji mūsų šalies nacionalinių grėsmių užkardymo bei suvaldymo institucijoms buvo žinoma.
Tuomet kodėl ši informacija nebuvo (nėra) teikiama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, kurie iki šiol klusniai kelia rankas tarybos posėdžiuose, balsuodami už eilines nuolaidas „strateginiam investuotojui“, daromas miesto biudžeto sąskaita?
Kodėl nei naujasis krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas, kuriam, Delfi žurnalistės turimomis žiniomis, informacija apie Šiauliuose įsikūrusią bendrovę buvo pateikta, nei konservatorių bei liberalų valdomas Seimas iki šiol nesiėmė jokių priemonių bent jau kreiptis į prie Vyriausybės sudarytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kad būtų dar kartą atliktas šios įmonės vertinimas nacionalinio saugumo interesų atitikčiai?
„Krašto apsaugos ministerija neturi jokių įsipareigojimų minimoms bendrovėms“, – į Delfi paklausimą krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, prašant pateikti aktualią informaciją apie „Aviatic“ verslo grupės projektų eigą Šiaulių oro uoste, atsakė ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.
Kiek yra žinoma, sureagavo tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Jis sako, kad pirmajame Delfi tyrime paviešinta informacija „buvo vertinama uždarame posėdyje, taip pat buvo kreiptasi į Vyriausybę bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašant atsakyti į kai kuriuos iškilusius klausimus“.
Politikas atsisakė komentuoti, ar ir kokia informacija buvo gauta iš Vyriausybės, esą tai – riboto naudojimo informacija.
Tuo tarpu Delfi šaltiniai teigia, kad Seimo komitetą sudomino ne tik pačios „Aviatic MRO“, bet ir buvusios Vyriausybės bei jos komisijos veikla.
Neva bus siekiama išsiaiškinti, kaip ir kieno iniciatyva buvo keičiamos tvarkos ir Komisijos veiklos tvarkos aprašai, ar tie pokyčiai galėjo būti naudingi atskiroms įmonėms ar jų grupėms, taip pat – su aviacijos verslu susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų iniciatyvos, kurios ypač suaktyvėjo tuomet, kai į oro uostą Šiauliuose įžengė civilinis verslas.
L. Kasčiūnas to nekomentuoja. Tuo tarpu Delfi žurnalistė atkreipia politiko dėmesį į keistą sutapimą – kiekvieną kartą, kai „Aviatic MRO“ atitikimas nacionalinio saugumo interesams būdavo svarstomas vyriausybinėje Komisijoje, pastarosios sudėtis vis būdavo pakeičiama.
Kai tyrimas jau buvo parengtas, redakciją pasiekė žinia, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją. Šį faktą patvirtino ir pati ministerija.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją prašydama pateikti nuomonę dėl įmonių „AVIATIC MRO“ ir „AVIATIC GS“ planuojamų pakeitimų Šiaulių tarptautinio oro uosto teritorijoje atitikimo nacionalinio saugumo interesams bei poreikio kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją“, - Delfi pirmadienį patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyrius.
Minėtą kreipimąsi, turimais duomenimis, pasirašė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Tumėnas DELFI iškoneveikė Šiaulių savivaldybės tinklapyje
Pirmąją šio žurnalistinio tyrimo dalį Delfi publikavo šių metų vasario 1-ą dieną. Tuomet kalbinome tuometinės Vyriausybės narius, Šiaulių savivaldybės atstovus, pačius verslininkus, taip pat rėmėmės vietos žiniasklaidoje publikuota informacija.
Iš karto po straipsnio pasirodymo tuomet buvo sulaukta Šiaulių oro uosto bendrovės prašymo pateikti ir jų informaciją, mat minėtoje teritorijoje valstybinę žemę panaudos principais valdanti bendrovė ir skelbė sklypų nuomą bei pasirašė valstybinės žemės sutartį su „Aviatic MRO“ – dėl žemės nuomos, kur turi iškilti lėktuvų remonto angaro pastatas, didžioji investicija.
Nors pateiktos informacijos turinys mažai siejosi su tyrimo esme, tačiau ta informacija buvo papildyta publikacija.
Ieškodama naujausios informacijos apie minėto projekto eigą, Delfi žurnalistė pirmadienį oficialioje Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje užtiko kupiną įtūžio Seimo nario, „valstiečio“ Stasio Tumėno pasirašytą straipsnį, kuriame jis menkina patį tyrimą, o žurnalistę ir Delfi vadina nupirktais menamų Šiaulių miesto priešų ir „Aviatic“ verslo grupės konkurentų.
Kaip matyti, tekstas mokesčių mokėtojų išlaikomoje savivaldybės interneto svetainėje patalpintas iš karto po tyrimo publikacijos Delfi, t.y. jau vasario 4-ąją.
Už minėto straipsnio publikavimą susimokėjo visi Šiaulių miesto mokesčių mokėtojai. Keista, kad savo pozicijos Seimo narys nepasiūlė ir apie jo bei kolegų spaudimą Vyriausybei rašiusiam Delfi.
Žemiau pateikiame netaisytą S. Tumėno tekstą:
„Ko tik nesužinai būdamas politikas, dirbdamas LR Seime. Tai, kas vieniems atrodo tarnavimas savo žmonėms, miestui, kraštui, pasirodo, gali būti įvardyta kaip „neaiškios reputacijos verslininkų užliūliavimas“ ar tiesiog apgavimas, netgi pasitelkus Seimo narius. Viename Lietuvos portale publikuotas didžiulis romano apimties vertas straipsnis apie tai, kaip neva kažkokie neaiškūs investuotojai vedžioja už nosies Šiaulių miesto merą A. Visocką ir visą Tarybą, Seimo narius, kad specialiai suburta Laikinoji Šiaulių krašto bičiulių grupė, suprask, tam, kad darytų spaudimą LR Vyriausybei, LRV kancleriui, bent 4 ministerijų ministrams ir pan.
Nesvarbu, kad Lietuvos seimų istorija rodo, kad tokia grupė Seime veikia jau daug metų, kaip ir panašios Laikinosios Dzūkijos krašto, Kauno regiono, Sostinės, Žemaičių bičiulių grupės, kur nesivaikoma partijų priklausomybės, partinių interesų, o dirbama savo miestui, savo kraštui, girdint ir primenant nesprendžiamas ar įsisenėjusias problemas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms. Tam ir esame išrinkti. Taigi ir Šiaulių krašto bičiulių grupėje šiuo metu darbuojasi 12 narių, priklausančių įvairioms partijoms. Joje ir dabartinė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, ir buvęs premjeras A. Butkevičius, buvęs Radviliškio meras konservatorius A. Čepononis, Darbo partijos atstovas A. Mazuronis, socialdemokratas L. Jonaitis, Mišriajai grupei priklausantys buvęs Šiaulių mero pavaduotojas D. Griškevičius, iš Kuršėnų kilęs J. Pinskus, su Šiauliais save siejantys Laisvės frakcjos nariai A. Žukauskas, I. Pakarklytė, LVŽS frakcijos narė R. Baškienė.
Kokia problema, kodėl sukruto oponentai, pasakytume – Šiaulių nedraugai? Kas galėtų paneigti, kad tas šaršalas keliamas tada, kai pagaliau pajudėjo per 20 metų nespręstos Šiaulių oro uosto problemos, kai atsirado valstybės-miesto-privačių investuotojų partnerystė, galimai sujudėjo tie, kurie įžvelgia, kad Lietuvoje gali atsirasti konkurencingas, modernus oro uostas, nes didžiulėmis pastangomis pagaliau rastas konsensusas ir susitarimas tarp Šiaulių miesto savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų (buv. Ūkio) ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Finansų ministerijos. Nustota sniego gniūžtes mėtyti vienų į kitus, pagaliau susitarta su ypač svarbia šioje grandinėje Krašto apsaugos ministerija, kuriai savo veiksmus, be abejo, reikia derinti ir su NATO vadovybe. Nugalėjo Šiaulių miesto mero kantrybė, nuoseklus siekis (į)rodyti Vyriausybei, kad naudoti vieną geriausių pakilimo-nusileidimo takų Zokniuose tik 4–8 NATO naikintuvams, kurie atlieka oro policijos misiją ir saugo Europos Sąjungos Baltijos regiono erdvę, aptarnauti yra per didelė prabanga. Siekiamybė – ekonominė nauda ir patogumas – kad juo galėtų naudotis ir verslo dalyviai, iš čia krovinius, o ateityje ir keleivius į visą pasaulį skraidintų keleivių ir krovinių bendrovės.
Kokia problema, kodėl sukruto oponentai, pasakytume – Šiaulių nedraugai? Kas galėtų paneigti, kad tas šaršalas keliamas tada, kai pagaliau pajudėjo per 20 metų nespręstos Šiaulių oro uosto problemos, kai atsirado valstybės-miesto-privačių investuotojų partnerystė, galimai sujudėjo tie, kurie įžvelgia, kad Lietuvoje gali atsirasti konkurencingas, modernus oro uostas, nes didžiulėmis pastangomis pagaliau rastas konsensusas ir susitarimas tarp Šiaulių miesto savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų (buv. Ūkio) ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Finansų ministerijos. Nustota sniego gniūžtes mėtyti vienų į kitus, pagaliau susitarta su ypač svarbia šioje grandinėje Krašto apsaugos ministerija, kuriai savo veiksmus, be abejo, reikia derinti ir su NATO vadovybe.
Nugalėjo Šiaulių miesto mero kantrybė, nuoseklus siekis (į)rodyti Vyriausybei, kad naudoti vieną geriausių pakilimo-nusileidimo takų Zokniuose tik 4–8 NATO naikintuvams, kurie atlieka oro policijos misiją ir saugo Europos Sąjungos Baltijos regiono erdvę, aptarnauti yra per didelė prabanga. Siekiamybė – ekonominė nauda ir patogumas – kad juo galėtų naudotis ir verslo dalyviai, iš čia krovinius, o ateityje ir keleivius į visą pasaulį skraidintų keleivių ir krovinių bendrovės.
Taigi kam greta jau turimų Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų (tokių kalbų jau girdime iš aukštų tribūnų) statyti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno, prie Kaišiadorių, jei daug ekonomiškiau ir logiškiau valstybei būtų naudoti(s) Šiaulių oro uostu, kuris yra puikioje strateginėje geografinėje vietoje – tai būtų langas į Europą ir pasaulį. Bet akivaizdu, kad tam reikia sukurti infrastruktūrą, pritraukti investuotojus partnerius, sutvarkyti riedėjimo takus iš karinio oro uosto teritorijos į civilinę, pagaliau atstatyti nežinia dėl kokių interesų sugriautai geležinkelio atšakai. Visus darbus atlikti – ne vienos savivaldybės biudžeto pečiams, būtina valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, verslo bendruomenės pastangos ir sinergija.
Visa tai ir akcentavome, ypač 2020-aisiais metais LR Seimo narių, Šiaulių savivaldybės vadovų susitikimuose, diskusijose su LRV kancleriu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovais, kurių metu buvo pristatyta Šiaulių miesto savivaldybės finansinė situacija ir aptariamas viešosios infrastruktūros, skirtos investicijų pritraukimui ir darbo vietų sukūrimui, bendrafinansavimo galimybės. Ne kartą viešėjome ir Šiaulių oro uosto teritorijoje, kur įsitikinome, kad verslo partneriai intensyviai atlieka savo darbus, vykdo savo įsipareigojimus ir dairosi, kada į tą procesą įsitrauks Šiaulių miestas, valstybė.
Įsitraukė, nes Šiaulių oro uostas pateko į Ateities ekonomikos planą, konkrečiai – į DNR programą „Teritorijų vystymui ir verslui palankios aplinkos gerinimui regionuose“. Buvo surastos ir skirtos milijoninės lėšos. Ir čia norime akcentuoti vieną svarbų faktą – kad šie sprendimai būtų realizuoti, neabejotinai prisidėjo ir net 84 LR Seimo narių parašai, kuriais buvo pritarta Šiaulių oro uosto plėtrai, atgaivinimui ir tvarkymui. Pasakysiu daugiau – net kiek nustebino toks Seimo narių supratimas ir pritarimas. Ačiū Jiems.
Šiuo metu savivaldybė kalba apie konkrečius verslo partnerius – „Aviatic MRO“ ir kitus. Oponentų gąsdinama, kad tai gali pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, apskritai, kad viena investicijų sutarties šalių gali turėti kitų kėslų.
Ar tos kalbos turėjo pagrindo, jau seniai išanalizavo ir pateikė išvadas specialiosios Lietuvos saugumo tarnybos, Krašto apsaugos ministerijos specialiosios tarnybos, kurios vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu. Priminsiu, kad procedūros dėl investicijų sutarties su investuotoju pasirašymo tokiose teritorijose ir pradedamos tik gavus Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės dar 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išvadą dėl potencialaus dalyvio pripažinimo atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Komisija patvirtino, kad Investuotojas, siekiantis vykdyti veiklą Šiaulių oro uosto teritorijoje, „patenkančioje į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zoną, atitinka nacionalinio saugumo interesus“.
Taigi Šiaulių miesto savivaldybė atliko visus „namų darbus“. Ne taip, kaip įvyko prieš septynetą metų, kai 2014 metais buvo bandoma pasirašyti Pramoninio parko investicijų sutartį tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Rail Skyway Systems Ltd“. Tada miesto taryba patikėjo neaiškių investuotojų pažadais Šiauliuose visai greta karinės bazės įdiegti vadinamąjį „styginį transportą“. Tik 4 tuometinės Šiaulių tarybos nariai (tarp jų ir nepriklausomi tarybos nariai A. Visockas ir S. Tumėnas) balsavo „prieš“. Tik įsikišus Prezidentūrai, LR Vyriausybei, kitame posėdyje, kuriame buvo perskaitytas ir mano pareiškimas ir raginimas, kad „Tarybos nario pareiga įpareigoja mąstyti ne vien pinigų parametrais, bet būti ir valstybininkais“, projektas buvo sustabdytas, o sutartis nutraukta. „Negi reikia kviestis, kas paaiškintų geopolitinę situaciją, naudojamų „minkštųjų paketų“ įtaką“, – tada sakiau Tarybos nariams. Kad sutartis su neaiškiu investuotoju būtų nutraukta, balsavo 15 Tarybos narių iš 29 dalyvavusių.
Iš praeities klaidų mokomasi. Viliuosiu, kad didžiosios klaidos nebesikartos, o Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas bus pavyzdys, kaip gali sinergiškai veikti savivaldybė, verslas, kariuomenė. O jei atsitiks taip, kad verslo partneriai atsisakys savo planų dirbti su savivaldybe, katastrofa neįvyks, nes visas SĮ Šiaulių oro uosto turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Valstybės investicijomis sukurta ekonomine infrastruktūra galės naudotis visos verslo įmonės, potencialūs investuotojai, o tai duos ekonominę naudą, miestui, kraštui, valstybei.
Šiaulių krašto bičiulių grupė rėmė ir rems pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją laisvai ir savarankiškai veikiančią Šiaulių miesto savivaldybę, skaidriai ir efektyviai įgyvendinančią savarankiškąsias ir valstybines funkcijas.
Stasys TUMĖNAS, LR Seimo Laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas“.
Savo ruožtu „Aviatic“ per šį Delfi žurnalistinio tyrimo laikotarpį sugebėjo dar sykį pagal savo dūdelę pašokdinti Šiaulių miesto savivaldybės politikus, kurie sušvelnino sutarties sąlygas dėl bendrovės investicijų finansinio garanto sąlygų.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame vasario mėnesį, vilniečiai verslininkai politikams pateikė informaciją apie savo vykdomų investicijų būklės atnaujinimą – esą už pusę milijono eurų pabaigė būsimo lėktuvų remonto angaro projektavimo darbus ir pasirašė rangos sutartį dėl parengiamųjų žemės darbų oro uosto teritorijoje.
Sutapimas – su ta pačia bendrove „Panevėžio keliai“, kuri lyg tyčia tuo metu toje pačioje oro uosto teritorijoje vykdo, sutapimas, žemės darbus infrastruktūros įrengimui.
Šie darbai per Šiaulių miesto savivaldybę finansuojami iš M. Skuodžio vadovaujamos Susisiekimo ministerijos jau naujos – I. Šimonytės, Vyriausybės.
Prieš porą savaičių „Aviatic MRO“ išplatino pranešimą spaudai – balandžio mėnesį pradėsiantys angaro statybos darbus. Tiesa, anksčiau skelbta 20 milijonų eurų suma šįkart sumažėjusi iki 17-os milijonų.
Kaip rašoma pranešime, planuojama, jog angare dirbs iki 1-o tūkst. darbuotojų, kurių ketinama pritraukti ne tik vietoje, bet ir iš Vilniaus, Kauno ir Rygos, o veikla numatoma nuo 2022-ųjų birželio.
Pagal pradinę investicijų sutarties versiją, šis angaras turėjo būti pastatytas ir pradėti veikti dar pernai metų gruodį.
