Duomenų mokslininkas laidoje teigė, kad kai kuriems kalbant apie trečią koroanviruso bangą, tikrąjį vaizdą parodys ši savaitė.
„Tai atsakys ši savaitė. Nes turėjome vieną bangą prieš porą savaičių – savaitę buvo augimas, savaitę – kritimas. Dabar turime savaitės kilimą, pamatysime. Kas bus šią savaitę. Jeigu šią savaitę toliau (atvejų skaičius, aut. p.) kils, tai reiškia, kad bus labai rimtas signalas, kad situacija blogėja“, – sakė laidos pašnekovas.
V. Zemlys–Balevičius aiškino, kad pasakyti, kas tiksliai dėl atvejų augimo yra kaltas iš turimų duomenų pasakyti negalima.
„Tai liūdina, mes neturime (duomenų, aut. p.) ir negalime tiksliai pasakyti dėl ko tai yra. Ką mes galime pasakyti – kur tiksliai plinta. Turime tokią įdomią situaciją, kai dalyje Lietuvos situacija gerėja, dalyje – blogėja. Deja, blogėja nemažoje dalyje Lietuvos. Kažkur milijonas gyventojų gyvena savivaldybėse, kuriose situacija per mėnesį iš tikrųjų pablogėjo.
Tai yra nerimą keliantis signalas. Su epidemija yra taip – jei kažkur blogėja, tai anksčiau ar vėliau pradės blogėti visur. Deja, kol kas gaunasi du greičiai – viena pusė gerėja, kita blogėja. Bet toliau neperlaužus to blogėjimo tose savivaldybėse, kur situacija yra bloga, tikėtis, kad ir kitur gerės būtų nelogiška“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Jis sutiko, kad daugiau nei dešimtyje šalies savivaldybių vis dar galiojantys judėjimo ribojimai situacija kiek gerina.
„Bet reikia pasižiūrėti, kas bus toliau. (…) Kas neramina, kad judėjimo apribojimai buvo ir anksčiau. Bet situacija tose savivaldybėse vis blogėja. Tai klausimas yra kodėl“, – teigė V. Zemlys–Balevičius.
Duomenų mokslininko laidoje taip pat buvo klausiama, kas įvyktų, jei ministrų kabinetas nuspręstų panaikinti visus dabar galiojančius karantino ribojimus.
Pašnekovas teigė, kad per mėnesį per dieną užfiksuojamas atvejų skaičius galėtų net ir trigubėti.
„Čia būtų toks įdomus eksperimentas. Jeigu mes atšauktume visus ribojimus be jokių papildomų priemonių, tai būtų tai, kas buvo rudenį. Atvejai nuolatos augtų ir ateitume į situaciją, kai turime apie 3000 atvejų per dieną. Vienintelis skirtumas – dabar orai gerėja. Tai tikriausiai mūsų pikas būtų iki orų gerėjimo. Tai per kokį mėnesį nuo 500 atvejų per parą, kuriuos dabar turime, galime pamatyti, jei viską atlaisvintume pamatyti apie 1500.
O tada įsijungs gerėjančių orų scenarijus ir tada mažės. Bet didėjantys atvejų skaičius yra susijęs su mirtimis ir ligoninių užpildymu, tai mes tikriausiai to daryti nenorėtume“, – kalbėjo jis.
V. Zemlys–Balevičius laidoje „Delfi rytas“ tikino, kad būtina keisti koronaviruso valdymo strategiją.
„Karantino griežtinimas yra toks dalykas, kad apribojimų visų jau dabar matosi, jog visuomenė nenori laikytis jų. Jie turi būti motyvuoti ir šnekėti gal reikėtų apie papildomas priemones – platinti testavimą ar dar kažką. Nes reikia keisti mūsų strategiją. Nes dabartinė strategija, kai mėnesį stovime įkalti vietoje, ji neveikia.
Reikia kažką daryti. Ar situacija blogės, turint omenyje britišką atmainą ir tai, kad yra milijonas gyventojų gyvena ten, kur situacija blogėja, tai tam, kad ji pablogės visoje Lietuvoje yra gana tikėtina“, – prognozėmis dalijosi jis.
Duomenų mokslininkas teigė, kad jei daugės savivaldybių, patenkančių į juodą karantino scenarijų, ten turėtų būti galvojama apie apribojimų griežtinimą.
„O jeigu situacija blogės, Vyriausybė turi apsibrėžusi savo juoduosius scenarijus, kurie yra visiškas karantinas. Matome, kad pora savivaldybių jose yra, jeigu atsiras ir daugiau savivaldybių, kurios atitiks juodąjį scenarijų, tai tikrai reikės galvoti apie apribojimų griežtinimą tose savivaldybėse.
Nes scenarijus D reiškia, kad įprasti metodai neveikia, reikia įvesti apribojimus, kurie padėtų susitvarkyti: kontaktų nustatymui ir kitiems dalykams“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
Duomenų mokslininkas teigė, kad šalies gyventojų jau turimas imunitetas persirgus, arba sulaukus vakcinos, lemtų ir švelnesnę trečią bangą, jei tokia būtų.
„Taip, šiek tiek mažesnė. Tikriausiai ir mirčių būtų (mažiau, aut. p.), nes vakcinuojamos didžiausios rizikos grupės. Todėl mirčių efektas būtų mažesnis. Bet 17 procentų (imuniteto, aut. p.) yra vis tiek labai mažai.
Tam, kad mes matytume efektus mažėjimo, reikėtų, kad bent 50 procentų turėtų tą imunitetą. O dabar pasirodo studijos, kad ir prie 85 procentų visuomenės vakcinavimo, sakoma, kad reikia ir toliau saugotis: kaukės, atstumai. Nes virusas, deja, plinta“, – laidoje „Delfi rytas“ teigė V. Zemlys–Balevičius.
