TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šią savaitę frakcijos kolegas laišku informavo apie iš URM atėjusią pažymą, aiškinančią, kas formuoja Lietuvos poziciją Europos Vadovų Taryboje bei kas paskiria į EVT vykstančią delegacijos sudėtį. Šį laišką pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Foto: Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė)

Kaip rašoma URM pažymoje, kurią taip pat gavo ELTA, paaiškinimą „dėl Lietuvos pozicijų Europos Vadovų Taryboje rengimo, derinimo, atstovavimo ir atsiskaitymo už jas“ paprašė paruošti Seimo Europos reikalų komitetas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, informuodama apie gauto URM išaiškinimo turinį išsiųstame laiške konservatorių frakcijos nariams, pažymėjo, kad esama argumentų, leidžiančių teigti, jog jau dabar šaliai atstovauti EVT galėtų ne prezidentas, bet Vyriausybės vadovas. Kartu tvirtinama, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai Lietuvai atstovauja tik prezidentas, nėra įstatymiškai pagrįsta.

„Paaiškėjo, kad iš esmės visas teisinis reguliavimas (Konstitucinis aktas dėl „Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris yra Lietuvos Konstitucijos sudedamoji dalis; Seimo statuto 27 skirsnis ir Vyriausybės nutarimas „Dėl ES reikalų koordinavimo“) dėl Lietuvos pozicijų EVT yra sudarytas taip, kad pozicijas rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei atitinkamai joms atstovauti turėtų bei už jas Seimui atsiskaitytų Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, kuris aiškiai eksplicitiškai įvardijamas prie EVT posėdžių dalyvių“, – frakcijai skirtoje žinutėje rašo R. Morkūnaitės-Mikulėnienė.

Ingrida Šimonytė

Kaip laiške pažymi konservatorė, esamas teisinis reguliavimas prezidentui nesuteikia teisės „vienašališkai“ atstovauti EVT, o tai, kad iki šiol tai daro būtent Lietuvos prezidentas, yra tiesiog nusistovėjusios „ydingos praktikos“ pasekmė.

„Teisinio pagrindo ir sklandaus mechanizmo Lietuvos pozicijoms atstovauti EVT Lietuvos Prezidentui esamas reguliavimas nesuteikia. Todėl manytina, kad Prezidentas EVT vienašališkai atstovauja Lietuvai neturėdamas pagrįsto teisinio pagrindo, o tik dėl nusistovėjusios ydingos praktikos“, – teigiama laiške.

Sako, kad yra galimybė jau dabar į EVT nesiųsti prezidento

URM išaiškinimą referuodama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė frakcijos kolegoms pažymi, kad jei būtų preciziškai laikomasi galiojančio teisinio reguliavimo, valdančiųjų rankose jau dabar visi įgaliojimai, leidžiantys tiesiog nesuteikti prezidentui teisės atstovauti Lietuvos pozicijai Europos Vadovų Taryboje.

Gitanas Nausėda
Foto: LRPK

„Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad delegacijos sudėtį prieš kiekvieną EVT nustato LR Užsienio reikalų ministerija – t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtinė dalis. Atitinkamai, iš to išplaukia, kad Europos reikalų komitetas, kaip mandatuojantis Lietuvos poziciją bei už kurią Vyriausybė turi atsiskaityti, gali rekomenduoti Vyriausybei preciziškai laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir atstovauti Lietuvos pozicijai deleguoti Ministro Pirmininko vadovaujamą delegaciją“, – savo laišką užbaigdama teigia konservatorių frakcijos seniūnė.

EVT atstovavimo klausimas kelia įtampą: skiriasi G. Nausėdos ir I. Šimonytės nuomonės

Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, jog reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas. Pasak jų, keisti dar Dalios Grybauskaitės metu susiklosčiusią praktiką verčia tai, kad EVT darbotvarkės didesnę dalį sudaro COVID-19 valdymo, vidaus politikos kompetencijų klausimai, natūraliai esantys labiau premjero prerogatyvų lauke.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo tarpu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.

Reaguodami į tokią prezidento poziciją, konservatorių atstovai neslėpė ketinantys dar pavasario sesijoje pateikti įstatymą, kuriuo būtų reglamentuojamas atstovavimas Lietuvai EVT. Apie tai portalas „Delfi“ skelbė dar vasario mėnesį. Savo ruožtu prezidentas yra sakęs, kad jei Seimas priimtų atstovavimą EVT reglamentuojančias pataisas, jas jis vetuotų.

Vienas iš tokio įstatymo projekto iniciatorių, konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis šią savaitę Eltai sakė, kad įstatymas, kuris, viena vertus, nurodytų prezidento vietą europinėje darbotvarkėje ir, kita vertus, įgalintų Vyriausybės vadovą taip pat Lietuvai atstovauti EVT, yra ruošiamas. Kartu politikas pažymėjo, kad žvalgomasi ir kitų kelių, kaip būtų galima rasti kompromisą su prezidentu.

Neatmeta galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą: tačiau ekspertas skeptiškas

Politikai, palaikantys iniciatyvą keisti esamą atstovavimo EVT praktiką, yra sakę, kad išaiškinimą dėl atstovavimo Lietuvai EVT galėtų pateikti ir Konstitucinis Teismas (KT). Tačiau vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad prezidentas turi teisę dalyvauti visuose EVT posėdžiuose ir tokia jo teisė negali būti suvaržyta įstatymais ar kitais teisės aktais.

Vytautas Sinkevičius

Tarp skeptiškai vertinančių konservatorių keliamą iniciatyvą dėl EVT yra sakančių, jog siekis būtent dabar keisti atstovavimo EVT tvarką yra „nenuoširdus“, mat daugiau nei prieš dešimtmetį Vyriausybei vadovaujant Andriui Kubiliui praktika, kad šaliai EVT atstovauja prezidentas, ir susiklostė.