Lietuvoje praėjusią savaitę žiniasklaidoje daugiausiai galėjome skaityti apie ypač didelį naujų kovido atvejų šuolį kaimyninėje Lenkijoje, tačiau su problemomis susiduria ne tik ji. Pasaulio sveikatos organizacija fiksuoja, kad maždaug nuo vasario vidurio pasaulyje vėl stebimas naujų atvejų skaičiaus augimas.

M. Stankūnas priminė, kad sausio pradžioje pasaulyje buvo sergamumo pikas, kai kas savaitę buvo nustatoma po beveik penkis milijonus atvejų. Paskui naujų atvejų skaičius ėmė mažėti. O šiuo metu, jau trečią savaitę iš eilės, vėl fiksuojamas augimas.

„Praėjusią savaitę pasaulyje buvo nustatyta trys milijonai naujų atvejų. Tai yra maždaug dešimt procentų daugiau negu prieš tai buvusią savaitę. Visuose regionuose stebimas augimas. Didžiausias jis Amerikoje Europoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno regione, kur „dega“ Papua Naujoji Gvinėja“, – pasakojo pašnekovas.

Jo nuomone, situacijos blogėjimą lemia ne vienas veiksnys.

„Yra „britiška“ atmaina, kuri, kaip mes jau žinome, yra labiau plintanti. Ji išstumia kitas formas. Tai yra normalūs procesai. Įtakos turi ir žmonių elgsena. Visi esame pavargę, ir tampa vis sunkiau išgirsti prašymus dėl karantino priemonių“, – sakė M. Stankūnas.

Lietuva dar „neperšoko“ rizikų laikotarpio

Specialisto įsitikinimu, Lietuvai dar ne laikas atsipalaiduoti, ir galvoti, kad jau visi didžiausi vargai tikrai baigėsi.

„Turime labai atidžiai stebėti, kas vyksta Lietuvoje. Būtų nedovanotina klaida galvoti, kad mums trečia banga negresia. Nesakau, kad ji tikrai bus, bet sakyti, kad mes jau savo atkentėjome, ir mums tas jau negresia, tai būtų klaida.

Žiūrint į paskutinės savaitės statistiką, tai mes bangos tikrai nematome, nereikia gąsdinti žmonių, bet vyksta paraibuliavimas. Ar jis nurims, kaip buvo prieš tai, ar kažkaip pasikeis, – dar kol kas nežinau“, – sakė M. Stankūnas.

Antradienį su prezidentu Gitanu Nausėda posėdžiausiantys ekspertai planuoja pristatyti detalesnius skaičiavimus.

Specialistas šiame etape apeliavo į žmonių sąmoningumą.

„Manau, kad svarbiausias dalykas, kad žmonės, pajutę kokius nors simptomus, arba įtardami/žinodami, kad turėjo kontaktų, nebandytų to nuslėpti, o atliktų testus ir klausytų specialistų rekomendacijų. Jeigu ignoruosime simptomus, tas virusas plis.

Taip pat labai norėčiau, kad žmonės suprastų, kad mes visi jau padarėme daug, bet vis dėl to skaičiai dar yra labai dideli. Kalbėjausi su bičiuliais Australijoje. Ten nustatomi aštuoni atvejai per dieną (25 mln. gyventojų šalis) .

Reikia suprasti, kad pas mus dar kova nesibaigė, ir dar reikia labai rimtai žiūrėti. Reikia džiaugtis atlaisvinimais, kurių turime vis daugiau. Tačiau turime suprasti, kad su kiekvienu atlaisvinimu daugėja atsakomybės“, – pabrėžė M. Stankūnas.

Leistų „Astra Zeneca“ skiepytis platesnėms visuomenės grupėms

Profesorius Mindaugas Stankūnas


LSMU profesorius pritartų teigiantiems, kad reikia plėsti ratą žmonių, kurie galėtų skiepytis „Astra Zeneca“ vakcina.

„Kiekvienas skiepas reiškia, kad virusui mažėja taikinių. Manau, kad yra grupių, kurias mums tikrai svarbu paskiepyti, pavyzdžiui, pasiūlyti mokytojams (kurie dar nebuvo vakcinuoti), medikams studentams, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu, dvasiškiams, kurie turi kontaktą su žmonėmis (eina į patarnavimus, pas ligonius). Yra grupių, kurios nepakliūna į pirmąjį prioritetą, bet jie yra svarbūs, ir manau, kad daug kas skiepytųsi“, – sakė M. Stankūnas.

Politikams riziką kelia ir neveiklumas

Tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio komandoje dirbęs epidemiologas Paulius Gradeckas yra įsitikinęs, kad pačiai farmacijos kompanijai diskusijos dėl „Astra Zenecos“ skiepo didesnės neigiamos įtakos neturės.

„Pasižiūrėkite į akcijas. Akcijos krito, bet, vertinant nuo metų pradžios, jos vis dar yra pakilusios. Akcijų indeksas yra labiau uždirbantis pinigus negu atvirkščiai.

Jiems Europos Sąjunga nėra jų pagrindinė rinka. (…) Komunikacijos krizės viename žemyne nenužudys tos kompanijos kaip patikimos kompanijos“, – sakė šiuo metu Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojo pareigas užimantis specialistas.

Jo nuomone, labiausiai šioje krizėje pralaimėjo „eilinis ES pilietis“.

„Situacija yra tokia, kokia yra, džinas yra išleistas iš maišo. Visuomenė reaguoja inertiškai į žinutes, bet taip pat inertiškai ir sugrįžta. Nenustebkite, jei 180 laipsnių viskas pasikeis“, – sakė P. Gadeckas.

Vykstant diskusijoms dėl skiepų proceso, politikos užkulisius matęs specialistas perspėja sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kad politikams didžiulę riziką kelia ir neveiklumas.

„Gerbiamas Dulkys, kaip jis mėgo tuos ketverius metus drožti Sveikatos apsaugos ministeriją, tai dabar turbūt bijo, kad ir jį kažkas droš. Nedroš už darymą. Droš už nedarymą.

Tą turėtų įsisąmoninti kontrolierius, tapęs politiku, – politikus drožia ir už tą, ir už tą. Algis Čaplikas 2009 metais, per kitą pandeminę krizę, yra pasakęs, kad „nupirkau vakcinos esu blogas, būčiau nepirkęs irgi būčiau blogas“. Tokia politiko duona. Tu pasirinkai ją, bet prisimink, kad politikus drožia už nedarymą, nes kitu atveju tu visą laiką gali pasakyti, kad mes „darėme, nes galvojome, kad tuo metu taip yra geriausia“, – sakė P. Gradeckas.

Kalbėdamas apie skiepijimą „Astra Zeneca“, specialistas sutiko, kad situacija nėra gera, kalbant apie vyresnių žmonių požiūrį į šią vakciną.

„Pirmiausia, jie referuoja į tai, „kodėl keitė tvarką, kad iš pradžių ji buvo skirta vienai amžiaus grupei, o paskui pakeitė“. Ir tu jiems argumentuotai negali paaiškinti, kad atėjo daugiau tyrimų duomenų . Jie yra įsitikinę, kad ta vakcina yra blogesnė vyresniems žmonėms“, – pasakojo P. Gradeckas.

Nesusipratimai dėl duomenų

Paulius Gradeckas


Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į nesusipratimus, kurie kyla komentuojant duomenis.

„Prezidentas sako: „kodėl vakcinos yra sandėlyje?“. Vyriausybė sako, kad „mes negalime vakcinuoti, kol vakcinos yra lėktuve“. Logiška, jie negali, bet ta pati Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, drožia mus, statistikoje prideda nesančios pas mus vakcinos, ir sako: „kodėl neskiepijate?“.

Galėčiau laisvai kreiptis į policiją, ir sakyti: „oficialiai statistika teigia, kad pas mus nepanaudota 2500 vakcinų. Pas mus nepanaudota 1200 vakcinų, o kitos yra dingę pakeliui. Prašome, pradėkite ikiteisminį tyrimą, tirkite, kur dingo vakcinos“. Mums sako: „kodėl jūs neskiepijate?“. Bet mes negalime skiepyti vakcinomis, kol jos yra „fūroje“, – pasakojo P. Gradeckas.

Jis pastebėjo, kad visuomenė nelabai supranta, apie kokius duomenis kalba oficialūs pareigūnai.

„Ministras džiaugiasi, kad per dieną buvo paskiepyta tiek žmonių. Kokius skaičius jis komentuoja? Suvedimo skaičius. Paskui jūsų kolegos paleidžia žinutę, kad „Astra Zeneca“ skiepija (nors skiepijimas sustabdytas). Tai – ne „Astra Zeneca skiepija, o tik suveda tuo metu duomenis.

Mes, kaip visuomenė, turime problemą, – esame pripratę prie realaus laiko veiksmo. Duomenys taip nevaikšto, kad tu vakcinavimo centre pasiskiepijai, ir iš karto atsiranda pažyma. Net ir moderniausiai įrengtame centre gali būti iki aštuonių valandų laiko neatitikimas, o ką kalbėti apie regionus.

O paskui pateiki skaičius ir sakai, kad štai, kokie regionai blogi, neskiepija. Skiepija jie, o dėl to, ar tas įrašas atsidurs vėliau, ar anksčiau, nebus blogesnis imunitetas, svarbu, kad būtų teisingai suskiepyta, kad vakcina būtų teisingai saugoma“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Atsakas „su kūju per votį“

Epidemiologas nenorėjo spekuliuoti tema, ar Lietuva jau peršoko trečios bangos grėsmę, ar ji dar gali užklupti mūsų šalį.

„Ar išvengėme (grėsmės), negaliu pasakyti nei aš, nei asmenys, priimantys sprendimus. Net, jeigu ji liktų, aš vis dar neatsisakau savo pagrįstos nuomonės, kad ji būtų labai staigi, o atvejų kritimas prasidėtų dar gegužės mėnesį, – tuo labiau, kad, spėju, mūsų vyriausybės atsakas nebūtų proporcingas („su kūju per votį“)“, – komentavo P. Gradeckas.

Savo mintyje išsakytą vaizdingą posakį specialistas pasiskolino iš J. Baltušio.

„Čia yra lietuviškas vertinys posakio „perkirsti Gordijaus mazgą“. J. Baltušis savo vienoje knygoje, kur jis prisimena vaikystę, rašo, kaip votį gydė. Jis tuo metu tarnavo pas ūkininką, kuris karo metu buvo sanitaru.

Tas ūkininkas bandė votį tepti tuo metu esančiu vieninteliu antibiotinių savybių turinčiu tepalu, buvo išbandytos visos liaudiškos priemonės, o votis, kaip nemažėjo, taip nemažėjo. Galiausiai J. Baltušis kažką kalė su didesniu plaktuku, tas plaktukas atšoko, ir pataikė tiesiai į votį, kuri buvo ant veido. Randas liko, bet problema buvo išspręsta“, – pasakojo P. Gradeckas.

Kuo tai susiję su koronavirusu ir sprendimus priimančiais politikais? Pašnekovas paaiškino, kad kartais politikai galvoja, kad, „jei neveikia griežtos priemonės, pritaikysime dar griežtesnes“.

„Aleksandras Makedonietis galvojo: „neišeina man dabar išmazgyti Gordijaus mazgo, tai aš jį paimsiu ir perkirsiu“. Randai lieka. Visuomenėje randai lieka. Konservatoriai manau irgi supranta, kodėl po 2008-2012 metų valdymo aštuonerius metus jie nebuvo valdžioje.

Kiekviena valdžia bijo nepopuliarumo. Esu dirbęs politikoje, žinau ir jaučiu tai. Gali politikas sakyti: „aš nesu populistas. Aš atėjau darbą padaryti, esu buhalteris. Man labai patinka „Excel'is“, bet vis tiek tavo darbdavys yra visuomenė, ir tavo valiuta yra visuomenės pasitikėjimas“, – sakė P. Gradeckas.

Specialistas pastebėjo, kad kol kas valdantieji savo strategijos laikosi.

„Ar gali pas mus kilti susirgimų skaičius? Gali. Kokia bus reakcija? Ar bus griežtinamos priemonės? Taip gali būti, nes žmonės, ypač turintys valdžią, yra linkę naudoti neproporcingas esančiai situacijai priemones“, – sakė P. Gradeckas.