Pasak Vilniaus miesto mero, tai padėtų sėkmingai išeiti iš pandemijos tiek sveikatos, tiek kitomis prasmėmis.
„Kai žmones ištinka bet kokia krizė, labai svarbu ir būti pasiruošus, kaip įeiti į visokias ribojančias priemones ir lygiai taip pat svarbu numatyti kelis žingsnius, kaip iš jų išeiti“, – spaudos konferencijos metu sakė R. Šimašius.
Kaip atkreipė dėmesį meras, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, apie 17 proc. Lietuvos gyventojų jau turi imunitetą nuo COVID-19 nes yra persirgę arba jau paskiepyti. Panašius rezultatus parodė ir tyrimai Vilniaus savivaldybės įstaigose.
„Galima sakyti, kad nemaža visuomenės dalis jau yra iš esmės saugi nuo viruso, o ribojimai yra taikomi kol kas visiems. Aišku, norint išeiti iš šios situacijos sklandžiai, reikia ne tik žiūrėti, kad vienoje savivaldybėje vienaip, o kitoje kitaip, bet „šaudyti taikliau“ – šiuo atveju mes galime pažiūrėti pagal konkretų žmogų“, – kalbėjo R. Šimašius.
Todėl, pažymėjo R. Šimašius, Imuniteto pasas padėtų grįžti į normalų gyvenimą.
Imuniteto pasą turėtų ne tik paskiepyti arba persirgę koronavirusu
Imuniteto paso privilegijomis galėtų naudotis trys grupės piliečių: paskiepytieji nuo COVID-19, persirgusieji arba turintieji prieš kelias dienas atliktą neigiamą testą.
„Tai geriausiai būtų įskiepis „KoronaStop“ programėlėje“, – paaiškino meras.
Žmogus, turintis imunitetą, minėtoje „KoronaStop“ programėlėje turėtų specialų QR kodą.
„Tai būtų galimybė, jokios prievartos, jokios diskriminacijos. Bet kas gali labai nesunkiai atlikti testą ir bent jau kuriam laikui turėti tokią galimybę. Tai mums leistų nedaryti kompromisų su sveikatos tikslais ir kartu saugiai grįžti į visuomeninį gyvenimą bei bendravimą“, – sakė R. Šimašius.
Jo nuomone, toks sprendimas padėtų išplėsti ir testavimo apimtis, nes žmonės būtų labiau suinteresuoti testuotis. Anot R. Šimašiaus, būtų galima tikėtis, kad Imuniteto pasas pradėtų veikti jau gegužės mėnesį.
„Mes pasiruošę Vilniuje su tuo judėti į priekį sparčiau, nes ES tikslai, kad birželio mėnesį tai idiegti dėl keliavimo tarp ES šalių, yra galbūt per mažai ambicingi. Mes Lietuvoje šiuos dalykus, manau, galime padaryti anksčiau“, – pažymėjo sostinės meras.
Tokią idėją R. Šimašius pasiūlė premjerei Ingridai Šimonytei. Paklausus, ar tokia priemonė nepažeistų socialinio teisingumo principo, R. Šimašius atkreipė dėmesį, kad Imuniteto pasas būtų suteikiamas ne tik paskiepytiems žmonėms.
„Žmogaus teisė į privatumą ir nepasisakyti, kokiomis ligomis serga, yra labai svarbi, bet žmogaus pareiga neskleisti ligų kitiems irgi yra labai svarbi. Mano supratimu, tuos dalykus galima ir reikia suderinti, jei norime, kad žmonės būtų Lietuvoje sveiki ir iš pandemijos išeitume“, – paaiškino meras.
Jis taip pat pažymėjo tikintis, kad Imuniteto paso idiegimui bus įmanoma suderinti technologines galimybes su duomenų saugumu.
„Duomenų apsauga yra labai svarbu, todėl žiūrėkime, kaip padaryti, kad būtų gerai. (...) Aš manau, kad yra temų, bet visos jos išsprendžiamos, jei jas norima spręsti. Nematau jokių problemų su duomenų apsauga“, – teigė R. Šimašius.
Meras taip pat kalbėjo, kad Imuniteto paso idėjos įgyvendinimui gali būti naudojamos ir kitos technologinės platformos. Vis dėlto jis pažymėjo, kad jau sukurta „KoronaStop“ programėlė yra tam patogi.
Pasak R. Šimašiaus, kol kas Vilnius būtų pasiruošęs vykdyti pilotinius projektus, tačiau jis taip pat akcentavo, kad ateityje tai galėtų veikti ir visoje Lietuvoje.
„Pasidalinau ir su premjere, kalbėta ir su jos, ir su SAM komanda. Tai nėra partizaninis iššokimas dabar, kad čia kažką aplenktume. Palaikome dalykinį ir darbingą ryšį, tiesiog norime judėti labai smarkiai pirmyn. (...) Yra darnus darbas su centrine valdžia“, – taip pat kalbėjo sostinės meras.
Jo nuomone, technologiškai idėją būtų galima įgyvendinti per pusantro mėnesio.
„Aš įsivaizduoju, kad gegužės pradžioje tikrai galėtų veikti. Jei sparčiai dirbant, tai gal ir anksčiau“, – teigė R. Šimašius.
