Bendrame EP Užsienio reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų posėdyje europarlamentarai buvo supažindinti su Sausio 13-osios bylos aplinkybėmis bei vėliau sekusiais Rusijos veiksmais. Piliečių laisvių komiteto pirmininkas Juanas Fernandas Lópezas Aguilaras (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pabrėžė, kad Rusijos siekis įtraukti Lietuvos teisėjus į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, taip pat valstybės kontroliuojamoje Rusijos žiniasklaidoje vykdoma propagandos ir dezinformacijos kampanija „ne tik kelia grėsmę paveiktiems teisėjams, prokurorams ir tyrėjams, bet ir daro poveikį bendroms kertinėms ES vertybėms, visų pirma teismų nepriklausomumui ir teisės viršenybei.“
„Šiuos Rusijos Federacijos veiksmus vertiname kaip nesuderinamus su teisės viršenybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo principu, demonstruojančius nepagarbą Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumui, valstybės nepriklausomybei ir sukuriančius sąlygas nepriklausomos valstybės teisėjų persekiojimui už jų konstitucinės pareigos – teisingumo vykdymo – atlikimą. Tai ne tik išpuolis prieš Lietuvos pareigūnus, bet ir prieš visą ES, jos teisinių principų ir vertybių sistemą. Jeigu trečioji valstybė gali imtis tokių veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, nėra jokios garantijos, kad rytoj panašūs kaltinimai nebus pareikšti bet kuriam ES valstybės narės teisėjui ar prokurorui“, – posėdyje kalbėjo Lietuvos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Ministrė pasiūlė sukurti bendrą veiksmingą ES mechanizmą, kuris leistų valstybėms keistis išankstine informacija apie politiškai motyvuotus Interpolo pranešimus, kad jų pagrindu asmenys nebūtų sulaikomi. Pasak jos, tai „apsaugotų ES piliečius nuo neteisėtų trečiųjų valstybių veiksmų ir leistų jiems saugiai naudotis ES judėjimo laisvėmis.“
Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad Rusijos veiksmai „yra visiškai nesuderinami su pagrindiniais teisinės valstybės principais bei demonstruoja nepagarbą valstybės suverenitetui.“ Ji įvertino šiuos veiksmus kaip nepateisinamą spaudimą nepriklausomiems Lietuvos teismams, pareigūnams ir visai valstybei, kuris „privalo būti pasmerktas tarptautiniu mastu.“ S. Rudėnaitė paragino ES ir jos šalis bendradarbiauti užkertant kelią Rusijos piktnaudžiavimui. Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė pridūrė, kad 2019 m. priimta EP rezoliucija ir kitos ES pastangos nesustabdė Rusijos vykdomo Lietuvos teisėjų ir prokurorų persekiojimo, ir prašė Parlamento imtis veiksmingesnių iniciatyvų.
EP narys Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) pažymėjo, kad šis hibridinis išpuolis yra „perspėjimas visos ES pareigūnams, kad Kremlius keršys“ – pavyzdžiui, pareigūnams, prisidėjusiems prie Rusijai taikomų ES sankcijų. Europarlamentaras paragino nedelsiant išduoti garantinius dokumentus kiekvienam iš persekiojamų Lietuvos pareigūnų, „kad jie jaustųsi saugūs ES teritorijoje“.
Jeroenas Lenaersas (Europos liaudies partija, Nyderlandai) ragino ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borellį pareikalauti, kad Rusija nutrauktų neteisėtus veiksmus. Isabel Santos (Socialistai ir demokratai, Portugalija) pabrėžė, kad Rusija nuolat rengia išpuolius prieš savo kaimynines valstybes ir jų suverenumą, todėl ES neturi to nutylėti.
„Šiandien diskutuojama tema svarbiausia Lietuvai, tačiau principai – kaip totalitarinės pasaulio valstybės gali piktnaudžiauti Interpolo sistema – lieka tie patys, jie gali būti panaudoti prieš bet kurios ES šalies pilietį. Įdomu, kiek Interpolas yra ir bus naudojamas Kinijos prieš užsienyje esančius Honkongo piliečius arba kiek Turkijos dabartinė valdžia išdavė politiškai motyvuotų paieškos orderių kurdų tautybės politikams? ES neturi ramiai žiūrėti į tokį teisinį nihilizmą. Turime patobulinti tarptautinio teisminio bendradarbiavimo principus, kad Interpolo sistema nebūtų galima piktnaudžiauti“, – kalbėjo Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai). EP narys ragino Europos Komisiją išanalizuoti padėtį ir parengti gaires, kaip ES šalys turėtų elgtis gavusios politiškai motyvuotus ekstradicijos prašymus iš trečiųjų šalių.
„1991 m. sausį mes laimėjome, o blogio imperija pralaimėjo, tačiau pralaimėtojai to nepamiršo. Galėtume klausti, ko dar galime sulaukti iš autoritarinių lyderių“, – sakė Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą).
Pasak Bronio Ropės (Žalieji), „šiek tiek liūdna, kad praėjo metai ir keli mėnesiai ir vėl grįžtame prie to paties klausimo, kuris buvo pakankamai išanalizuotas, bet sprendimų nėra.“ Ji pavadino tai „keista situacija, kad negalima atrasti bendros tvarkos, kaip apsaugoti ES piliečius nuo neteisėto trečiųjų šalių kišimosi ir persekiojimo politiniu pagrindu.“ Politikas ragino apsaugoti Lietuvos teisėjus „tuojau pat, kad jie jaustųsi ramiai“, ir užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų.
„Rusijos Federacija vykdo hibridinę ataką, kurios tikslas – ne tik atkeršyti Lietuvos už teisingumo aktą Sausio 13-osios byloje, bet ir ardyti tarptautines teisėsaugos institucijas. Siekiama kelti chaosą, mažinti pasitikėjimą, pakirsti solidarumą. Tai precedentas, kuriam pavykus, atakos gali būti ir prieš kitas šalis. Rusija naudoja savo narystę Interpole kaip įrankį ne tik prieš ES šalį, bet ir prieš pačią Interpolo prigimtį – padėti vykdyti teisingumą. Todėl kviečiu Europos Komisijos atstovus susitikimuose su Interpolu kelti klausimus apie Rusijos neteisėtus veiksmus, taip pat raginti tobulinti ieškomų asmenų sistemą taip, kad Interpolas nebūtų naudojamas politiniais tikslais“, – posėdyje ragino Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija).
EP Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Željana Zovko (Europos liaudies partija, Kroatija) pripažino, kad Rusija toliau tolsta nuo pagarbos žmogaus teisėms, teisės viršenybei ir demokratijai. „Nekelia abejonių, kad Rusijos tyrimų komiteto inicijuotas baudžiamasis Sausio 13-osios bylos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų persekiojimas yra politiškai motyvuotas išpuolis prieš teisėjų nepriklausomumą, vieną iš pagrindinių ES teisinės sistemos principų. Rusijos mėginimai panaudoti Interpolą ir kitus dvišalius bei daugiašalius susitarimus savo pareigą vykdžiusių prokurorų ir teisėjų persekiojimui kelia ypač didelį susirūpinimą.“ Priminusi, kad pagal bet kurios Sąjungos valstybės teisėjas yra visos ES teisėjas, kalbėtoja kvietė visas ES šalis parodyti solidarumą su Lietuva ir netenkinti Rusijos ekstradicijos prašymų.
Savo ruožtu Europos Komisijos atstovė Despina Vassiliadou priminė, kad Europos Taryba suteikia valstybėms teisę atsisakyti išduoti asmenį kitai valstybei, jei ji mano, kad išdavimo prašymas yra politiškai motyvuotas. Europos Teisingumo Teismo sprendimas taip pat įpareigojo vieną ES šalį atsiklausti kitos, kurios pilietis sulaikytasis yra, prieš nuspręsdama jį išduoti ES nepriklausančiai šaliai. Todėl svarbu, kad naujai kuriami mechanizmai nedubliuotų esamų. Vis dėlto Europos Komisija dar šiemet ketina parengti gaires ES šalims ir jų pareigūnams dėl to, kaip elgtis politiškai motyvuotų prašymų atvejais, sakoma EP informacijos biuro pranešime.
