Pasak centro vadovo, visi reikalavimai, kuriuos kėlė LGGRTC darbuotojai kreipdamiesi į Seimą, buvo įvykdyti, o jų nepasitenkinimą dėl politinės kontrolės ir centro ideologizacijos grindžiančių įrodymų, jo teigimu, nebuvo pateikta.

„Kuo buvo nepatenkinti 12 proc. darbuotojų? „Politinės kontrolės stiprėjimu, varžančiu mokslo autonomiją ir smukdančiu mokslinių tyrimų kokybę“. Klausimas: ar pateiktas nors vienas „politinės kontrolės faktas“? Atsakymas: ne“, – rašoma atvirame A. Jakubausko laiške.

Tuo tarpu vienas iš centro kryptį kritikuojančių darbuotojų, pasak A. Jakubausko, ilgą laiko kokybiškai neatlieka savo darbo.

„Vienas iš labai garsiai besireiškiančių istorikų penkerius metus negali pateikti medžiagos apie Pirčiupių tragediją ir studijos apie Lukiškių kalėjimą. Jo paaiškinimas: „neturėjau ūpo, buvo asmeninių problemų“ – tai užprotokoluotas faktas“, – tvirtina Genocido centro generalinis direktorius.

Jis pabrėžia, kad dauguma darbuotojų palaiko centro kryptį, o į šių darbuotojų nuomonę Seime sudarytos darbo grupės pirmininkė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė esą neatsižvelgė.

„Vasario 4 d. 61, t.y. 43 proc. centro darbuotojų Seimui nusiuntė kitokią nuomonę: „esame pajėgūs patys spręsti savo problemas. Centre priimami sprendimai pagrįsti pagarba, profesionalumu ir orientuoti į siekiamą rezultatą”, – teigia A. Jakubauskas.

Galiausiai jis kelia klausimą, ar vadovaudamas centrui jis turėtų atsižvelgti tik į mažumos nuomonę, ignoruojant daugumos darbuotojų poziciją? Jis taip pat priduria, kad į darbuotojų daugumą neatsižvelgia ir Seimo darbo grupė.

„Ir į kokią nuomonę atsižvelgs Seimo darbo grupė? Jos pirmininkė R. Morkūnaitė–Mikulienienė, kovo 9 ir 17 d. viešai komentuodama centro problemas, šio 61 darbuotojo pareiškimo išvis nepaminėjo. Ar tai yra ta „dialogo kultūra“, apie kurią kalba Seimo vicepirmininkė?“, – klausimus atvirame laiške kelia A. Jakubauskas.

Pasak šios darbo grupės vadovės R. Morkūnaitės–Mikulėnienės, nors tarp padėtį Genocido tyrimų centre analizavusių parlamentarų esama įvairių nuomonių, kone vienbalsiai sutariama, kad instituciją ištikusių problemų bei susipriešinimo tarp dalies centro darbuotojų ir vadovybės dialogo būdu nepavyks išspręsti.

ELTA primena, kad centro darbuotojai sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo pirmininkę, susirūpinę dėl LGGRTC vadovybės veiksmų. Tuomet kreipimesi teigta, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymėta, kad LGGRTC vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“.

Po šio kreipimosi Seime buvo sudaryta darbo grupė, turinti įvertinti situaciją LGGRTC. Jai vadovauti paskirta Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė. Ji savo išvadas turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau vėliau nuspręsta grupės darbo laiką pratęsti.

Darbuotojai taip pat išreiškė susirūpinimą, esą centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas ir, kad dėl vadovybės spaudimo tenka darbą palikti patyrusiems istorikams. Pasipiktinimas reikštas ir dėl LGGRTC direktoriaus A. Jakubausko ir jau iš pareigų pasitraukusio vyresniojo patarėjo, žurnalisto, publicisto, knygų autoriaus Vidmanto Valiušaičio. Abejota dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas. Po kilusių įtampų V. Valiušaitis pranešė pasitrauksiąs iš einamų pareigų.

A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas 2020 m. birželio pabaigoje.