„Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nesilaikant Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų, suformuotos teismų praktikos, padarius esminius procedūrinius pažeidimus, padarytus pradedant tarnybinį nusižengimo tyrimą ir priimant įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, todėl skundžiamas Įsakymas naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas“, – teigiama nutartyje.

Griežtas papeikimas V. Laukiui buvo skirtas dėl to, kad jis pažeisdamas taisykles naudojosi jam ir Kauno valdybos Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkui priskirtu tarnybiniu automobiliu.

Ši nuobauda V. Laukiui buvo skirta pernai liepą tuometinės departamento direktorės Olgos Vėbrienės įsakymu, po Aplinkos ministerijos atlikto tyrimo.

Pernai vasarį ministerija sulaukė dviejų anoniminių skundų, kuriuose teigta, kad tuomet dar departamentui vadovavęs V. Laukys pažeidė tarnybinių automobilių naudojimo taisykles. Vėliau pradėtas ir tyrimas.

Ginčą dėl nuobaudos sprendęs teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors skundai buvo gauti dar žiemą, komisija tyrimui dėl galimo tarnybinio nusižengimo tuometinis ministras Kęstutis Mažeika nusprendė sudaryti praėjus beveik trims mėnesiams – gegužės 19 dieną.

„Net ir laikant, kad Ministerija, gavusi informaciją apie galimai piktnaudžiavimą tarnyba, turėjo teisę iš karto nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, bet atlikti preliminarų informacijos patikrinimą, o šio patikrinimo pagrindu surašyti tarnybinį pranešimą, kuris ir būtų buvęs pagrindu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą (...), manytina, kad toks preliminarus vertinimas užtruko pernelyg ilgai“, – rašoma teismo nutartyje.

Taip pat pažymima, kad nors V. Laukys po penkių dienų ir buvo paprašytas pateikti savo paaiškinimus dėl galimo nusižengimo, tačiau pranešime apie tarnybinį pažeidimą nebuvo nurodytos tikslios numanomų pažeidimų datos, tik bendras daugiau kaip pusantrų metų laikotarpis.

„Pateikti maršrutai yra visiškai formaliai išrašyti iš kelionės lapų, nevertinant, kas tuo metu naudojosi automobiliu, o patikrinimo terminas yra už labai ilgą laikotarpį, todėl išsiaiškinti kiekvieno maršruto prasmę yra labai sudėtinga“, – savo atsakymą tuomet pateikė V. Laukys.

Teismo vertinimu, iš tokio pranešimo pareigūnas negalėjo suprasti, kokiomis konkrečiai dienomis netinkamai naudojosi tarnybiniu automobiliu.

„Laikytina, kad toks procedūrinis pažeidimas užkirto pareiškėjui teisę tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą“, – pabrėžė teismas.

V. Laukys Aplinkos apsaugos departamentui vadovavo nuo 2018 metų gegužės iki 2020 metų kovo, kai buvo perkeltas į žemesnes pareigas.

Tai buvo padaryta po to, kai departamentas ir jo vadovas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ galimos taršos į Kuršių marias skandalų.

Pernai rugpjūtį V. Laukį pakeitusį O. Vebrienė atleido buvusį departamento vadovą iš jo tuo metu užimtų Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigų.

Anot departamento, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad V. Laukys neužtikrino, jog departamento direktoriaus įsakymai būtų skelbiami Teisės aktų registre bei to, kad būtų pakeistas darbo reglamentas ir paskirtas atsakingas padalinys ar darbuotojas, kuris direktoriaus norminius įsakymus skelbtų Teisės aktų registre ar departamento interneto svetainėje.

Kaip ketvirtadienį pranešė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, teisminiai ginčai dėl K. Mažeikos sprendimo V. Laukį pažeminti pareigose ir O. Vėbrienės sprendimo jį atleisti, dar tebevyksta.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.