Neringos meras neslepia, kad turizmas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Praėjusiais metais tokiu metu, anot D. Jasaičio, Neringoje buvo pilna poilsiautojų. Šiandien Neringa visiškai tuščia, o biudžete, kurį pildo ekologinis mokestis, jau žiojasi skylė.

„Skaičiavimo metodika visur taikoma kaip megapoliams. Neatsižvelgiama, kad Neringoje daugiau kaip 50 procentų registruotų gyventojų gyvena kitur. Kai paskelbė karantino ribojimus iki šio mėnesio pabaigos, pas mus buvo 7 atvejai, iš jų trys žmonės Neringoje negyvena. Be to, ne visa informacija mums prieinama. Anksčiau jau esu matęs, kad sergantis asmuo nurodė gyvenantis Jurbarke, Neringos gatvėje, o buvo priskirtas mums. Kas gali paneigti, kad ir dabar nėra tokių klaidų? Be to, Neringoje vienam gyventojui tenka gerokai didesnis plotas nei kokiam Vilniuj, tad turi būti atsižvelgta ir į tai“, – dėsto Neringos meras.

Neringos savivaldybės gyventojai už salos ribų gali vykti tik esant būtinybei. Tokia padėtis dėl karantino tęsiasi jau ne vieną mėnesį, mat raudonoji zona yra ir Klaipėda – artimiausia Neringos savivaldybės kaimynė. Dauguma Nidoje, Preiloje bei Juodkrantėje gyvenančių žmonių, anot mero, iš gyvenamųjų vietų neišvyksta be rimtos priežasties. Žmonės sąžiningai laikosi reikalavimų, tačiau vietoj galimybės dirbti ir gauti pajamų priversti gyventi iš valstybės malonės, o kai kurie turi ir skolų. Neringos meras sako, kad jei situacija negerės, svarstoma savivaldos darbuotojus prašyti išeiti nemokamų atostogų. O miesto gyventojai, kurie gyvena iš turizmo, taupyti jau neturi kaip. Raudonąja zona tapusios savivaldybės vadovas neslepia, kad praėjusieji metai turėtų būti pavyzdys – turistų buvo, o virusas neplito.

„Praėjusiais metais, kai buvo leista pasirinkti pačioms savivaldybėms, ar atsidaryti ir leisti atvykti turistams, Neringa nusprendė rizikuoti ir neapsiriko. Viruso skaičiai neaugo, o žmonės turėjo darbo, Palanga ir dar keli kurortai buvo nusprendę kitaip. Tuomet savivalda rinkosi, kaip elgtis, ir prisiėmė atsakomybę. Jei Vyriausybė dabar nepersigalvos, visi turistai atostogaus užsienyje, į Lietuvos kurortus jie ir vasarą vargu ar grįš“, – svarsto Neringos meras.

D. Jasaitis neslepia, kad verslai jau svarsto ir apie pastatų pardavimą, kuriuos įpirkti galės tik patys turtingiausi. Vietos gyventojų pajamos apmokestinamos, tačiau dabar gaunama parama tėra maža pagalba, mat vis tiek reikia mokėti už šildymą, kitus patarnavimus, žemės mokesčius. Nuo jų niekas nieko neatleido.

„Prašiau ministrų užtarimo, gal bus atsižvelgta, kad Neringoje situacija iš tiesų kitokia, tačiau jau paskelbė, kad iki mėnesio pabaigos Neringos savivaldybės gyventojai įkalinti saloje“,– sako D. Jasaitis.

Iki kovo 31 dienos Vyriausybei pratęsus judėjimo ribojimus 16-oje savivaldybių, pajūryje atsiveria tik Palanga ir Šventoji. Pagal skaičiavimo metodiką, kai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka daugiau nei 200 atvejų, Klaipėda ir Neringa liko už raudono brūkšnio, tad čia dar neleidžiama verslui imtis turizmo veiklos.