Iš Lietuvos pernai emigravo 23,1 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 6,2 tūkstančiais arba 21,2 proc. mažiau negu 2019 metais.

2020 metais į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – tai 3 tūkstančiais arba 7,5 proc. daugiau nei 2019 metais.

Pasak Statistikos departamento, nuo 2001 metų pernai pirmą kartą į šalį grįžo 5,5 tūkst. daugiau Lietuvos piliečių, negu iš jos emigravo. Be to, imigravo 14,5 tūkst. užsieniečių daugiau negu emigravo.

Beveik pusę, 48 proc., visų pernai į Lietuvą atvykusių emigrantų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai. Kiek daugiau, 11,8 tūkst., grįžusiųjų buvo vyrai, moterys sudarė 9 tūkst. parvykusių Lietuvos piliečių. 46 proc. sugrįžusiųjų parvyko iš Jungtinės Karalystės.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos piliečių imigraciniai srautai iš Jungtinės Karalystės nežymiai didėjo, o emigraciniai srautai į Jungtinę Karalystę mažėjo. Iš Jungtinės Karalystės grįžo 3,6 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau, negu į ją emigravo.

Devyni iš dešimties imigrantų – vyrai

Pernai į Lietuvą imigravo 22,3 tūkst. užsieniečių, tai sudaro 52 proc. visų pernai imigravusių į šalį žmonių. Šis skaičius, lyginant su ankstesniais metais, augo 2,6 tūkst. arba 13 procentų.

90 proc. imigrantų buvo vyrai, šis rodiklis, lyginant su ankstesniais metais, beveik nepasikeitė.

42 proc. visų imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 33 proc. – Baltarusijos piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 5 proc., Baltarusijos – 1,1 karto.

Tarp žmonių, pernai emigravusių iš Lietuvos, 66 procentus sudarė Lietuvos piliečiai, 34 proc. – užsieniečiai. Lyginant su 2019-aisiais, išvykusių užsieniečių dalis išaugo: tuomet ji sudarė 16 proc., o emigravusių Lietuvos piliečių buvo 84 proc.

62 proc. emigrantų pernai buvo vyrai.

26 proc. emigrantų pernai išvyko į Jungtinę Karalystę, 16,5 proc. – į Ukrainą, 9 proc. – į Baltarusiją.

60 proc. emigravusiųjų yra gimę Lietuvoje, 16 proc. – Ukrainoje.