S. Čaplinskas kalbėjo, kad šis sprendimas smūgį sudavė ne tik „AstraZenecos“ vakcinai, bet visoms, kartu ir koronaviruso valdymui.
„Manau, kad labai blogai, jog Lietuvoje buvo pasiduota iš vienos pusės baimei, kai valdo baimė suklysti, netekti posto kai kam. Dėl to priimami tokie sprendimai, vieno žurnalisto pavadinti „bandos principu“. Tai jeigu kiti daro aplink, gal ir mums reikia. Manau, kad yra suduotas labai rimtas smūgis ne tik „AstraZeneca“ vakcinai, bet skiepams, jų naudojimui. Iš kitos pusės – atsakui į koronavirusą. Gal vėliau bus abejojama ir kitais sprendimais taip pat“, – laidoje „Delfi rytas“ svarstė S. Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad krešulių grėsmė yra itin pavojinga.
„Iš pat pradžių šios vakcinos kūrėjai buvo pateikę duomenis, kad 17 milijonų dozių paskiepyta ir 37 buvo registruotos tromboembolijų komplikacijos po vakcinos. Labai svarbu, kad suprastume vieną dalyką – tai, kas atsitinka po to nebūtinai atsitiko dėl to. Jeigu norima ir visą laiką siekiama, kad vakcinos būtų maksimaliai saugios, po jų suleidimo registruojami visi šalutiniai poveikiai. Jeigu po vakcinos atsitiks koks eismo įvykis – visi suprasime, kad vargiai tai susiję su vakcina. Šiuo atveju krešulių susidarymas yra labai rimtas dalykas“, – teigė užkrečiamųjų ligų specialistas.
S. Čaplinskas teigė, jog pradėjus masinę vakcinaciją natūralu, kad „kažkas atsitiks“.
„Kai vakcinos buvo bandoma ant sveikų žmonių, tai tokių atvejų po skiepo ir nebuvo atsitikę. Kai pradėta masiškai ja skiepyti – vyresnio amžiaus, su įvairiomis ligomis, natūraliai taip atsitinka. Neišvengiama, kad po skiepo kažkas kažkam atsitiks“, – laidoje „Delfi rytas“ aiškino pašnekovas.
Jis teigė, kad greičiausiai bus išsiaiškinta, kad šios šalutinės reakcijos tiesiog sutapo laike su vakcinacija.
„Toks neatsakingas žingsnis – vakcinos sustabdymas ir kitos pusės, kas po to kalbama kelia tik dar didesnes abejones ir nuogąstavimus žmonėms, kurie pasiduoda antivakcininėms nuotaikoms“, – savo nuomonę dėstė jis.
S. Čaplinskas tikino, kad krešulių susidarymas yra gana dažna liga, todėl tai priskirti vakcinavimo šalutiniams poveikio gali būti klaidinga.
„Dar komplikuoja situaciją tai, nes mes žinome, kad COVID–19 yra iš esmės kraujagyslių liga, galima taip pasakyti. Ji pažeidžia kraujagysles. Ir sergant šia liga kraujotakos sutrikimai yra gan dažnos komplikacijos. Todėl jei žmonės pagalvos, kad skiepas gali sukelti tokias komplikacijas, bus labai toli einančios blogos išvados padarytos. Kol kas nėra jokių įrodymų, kad skiepas tai gali padaryti“, – sakė jis.
Laidos „Delfi rytas“ pašnekovas svarstė, kad priėmus sprendimą laikinai stabdyti skiepijimą „AstraZenecos“ vakcina bus prarasta daug laiko.
„Kažin ar pavyks šį sezoną atstatyti šitą pasitikėjimą. Čia viena medalio pusė. Bet viena iš didelių problemų atsako Lietuvoje, kad nesugebama numatyti, kas bus toliau, kokios pasekmės, kokios priežastys. Dabar jeigu sukelta dvejonė dėl skiepų, prieš tai buvo sukelta dvejonė dėl kaukių. Tai puikiai suprantame, kiek daug nelogiškumų buvo dėl judėjimo ribojimų“, – problemas vardijo S. Čaplinskas.
Jis sutiko, kad „AstraZenecos“ vakcina jau turėtų būti skiriama tiems, kurie jos nori.
„Reikia nuleisti kartelę ir leisti skiepytis tiems, kurie supranta ir nori skiepytis“, – sakė S. Čaplinskas.
Užkrečiamųjų ligų specialistas teigė, kad virusas dabar yra protingesnis už žmogų, todėl šiose lenktynėse laimi.
