Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys antradienį, atsižvelgęs į VVKT rekomendaciją, laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso.
I. Šimonytė teigė, kad tam tikro lankstumo jau galima tikėtis.
„Nemanau, kad mes esame toje stadijoje, kai galėtume paskiepyti visus, kas užeina ir nori. Nes vis dar yra daug žmonių rizikos grupėje, kurie nėra paskiepyti. (…) Bet tam tikro lankstumo šitos vakcinos naudojime galime tikėtis“, – trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Premjerė I. Šimonytė teigė, kad jau ir prieš šį savaitgalį buvo pastebima, kad „AstraZenecos“ vakcinos kaupėsi sandėliuose. Anot jos, tai galėjo lemti ir kilusios diskusijos viešojoje erdvėje.
Pasak premjerės, Vyriausybė kritikos sulaukia įvairiais atvejais – jos sulaukė ir iki Vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijos laikinai stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.
„Kol sprendimas buvo nepriimtas, lygiai taip daug kritikos Vyriausybė sulaukė, kad nepriima šio sprendimo, ypatingai turint mintyje, kad daugelis valstybių tokį sprendimą priėmė“, – pastebėjo I. Šimonytė.
Ji neslėpė tikinti, kad jau rytoj gausime Europos vaistų agentūros dar vieną patikinimą, jog „AstraZeneca“ vakcina yra saugi.
„Aš buvau įsitikinusi, kad nėra pagrindo tokiam sprendimui ir dabar manau, kad greičiausiai rytoj Europos vaistų agentūra pakartos tai, ką sakė ne vieną kartą – kad negali nustatyti jokio priežastinio ryšio tarp kažkokių sveikatos sutrikimų ar net mirties atvejų ir skiepijimo „AstraZeneca“ ar kokia nors kita registruota vakcina“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Premjerė vis dėlto pripažino, kad šios vakcinos atsargos kai kuriose savivaldybėse kaupiasi, nes dalis žmonių linkę kliautis savo įsitikinimais, o ne mokslininkų argumentais.
„Yra tam tikrų įsitikimų, kuriuos labai sunku paneigti, net kai juos neigia mokslininkai – kvalifikaciją, reputaciją, įdirbį ir ilgametę praktiką turintys žmonės, kad visos vakcinos yra saugios“, – kalbėjo Vyriausybės vadove.
I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad vis dėlto „AstraZeneca“ vakcinos naudojime gali būti pokyčių.
„Kai kuriose savivaldybėms sekasi labai sėkmingai naudoti visas vakcinas. Akivaizdu, kad reikės pergalvoti kiekių perskirstymo strategiją taip pat“, – sakė premjerė.
Savivaldybių sąrašas gali keistis
Ministrė pirmininkė taip pat tikino, kad sąrašas savivaldybių, kuriose judėjimo ribojimai ir toliau galioja gali keistis.
„Mes turime savivaldybes, kur atvejų skaičius pakankamai didelis ir mes vis dar įtariame esant paplitus britiškai atmainai. Šios savaitės pabaigoje turėtų būti nevisiškai tikslaus, bet pakankamai gerai indikuojančių tyrimo duomenis. Tada matysime tą tiksliau. Gali būti, kad eigoje tas sąrašas savivaldybių keisis, jei keisis epidemiologinė padėtis ten. Jis nėra įkaltas“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad Vyriausybė savivaldybių sąrašą gali peržiūrėti kitą savaitę, gali taip ir neatsitikti, jei situacija nesikeis.
Kas nepavyko?
I. Šimonytė spaudos konferencijoje teigė, kad to, ko norėjosi per 100 Vyriausybės darbo dienų nepavyko pasiekti.
„Norėjosi, kad per šitą 100 epidemiologinė padėtis pagerėtų tiek, kad mes tik lokaliomis priemonės ar taškinėmis priemonėmis valdyti situaciją. Aiškiai dabar matome, kad viruso variantas, kuris buvo pastebėtas Europoje prieš Naujuosius metus, Lietuvą jau pasiekęs, smarkiai komplikuoja situacijos gerėjimą. Todėl bet koks žingsnis primena ėjimą per ledą, kuris gali įlūžti. Šiandieninis sprendimas grąžinti didžiąją dalį pradinukų į ugdymo įstaigas taip pat susijęs su tokia rizika“, – teigė I. Šimonytė.
„Laba gerai suprantame kaip sunku mažiausiems vaikams mokytis nuotoliniu, tokią riziką prisiėmėme“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Ji užsiminė, kad kai kuriuos sprendimus gali tekti priimti „į priešingą pusę“.
Plės kaupinių metodo tyrimų apimtis
Paklausta, ar testavimo kaupinių metodų laboratoriniai pajėgumai bus išplėsti, I. Šimonytė atsakė teigiamai. Jos teigimu, tam reikia žmogiškųjų pajėgumų ir tam tikrų informacinių technologijų sprendimų.
„Integracija tarp informacinių sistemų vyksta. Aš tikiuosi, kad tam reikės poros savaičių – kad po Velykų atostogų galima bus bent funkcinius sprendinius turėti“, – pažymėjo premjerė.
Pasak jos, pats metodas yra labai efektyvus „tiek laiko požiūriu, tiek kaštų, tiek visuomeninės naudos požiūriu“.
„Mes tikrai nusiteikę jį plėtoti“, – teigė I. Šimonytė.
Ji paaiškino, kad laboratorijų, galinčių tirti šio metodo mėginius, ratą taip pat planuojama plėsti.
„Jie (kaupinių metodo testai – aut.p.) yra efektyvūs ne tik ugdyme, bet taip pat galėtų būti efektyvūs ir kitose didesniuose kolektyvuose – pavyzdžiui, didesnėse įmonėse ar kažkur kitur, kur yra daug žmonių vienu metu“, – pažymėjo I. Šimonytė.
