Galimas lankstumas
Statistikos departamento pateikiamais kovo 17 dienos duomenis, pirmą vakciną nuo koronaviruso jau yra gavę per 9,5 procento šalies gyventojų.
Žemėlapyje net vizualiai matoma, kad Šalčininkų ir Visagino rajonas išsiskiria iš visos šalies vaizdo. Čia pirmą skiepą nuo koronaviruso gavo tik iki 5 procentų gyventojų. Šių savivaldybių atstovai naujienų agentūra BNS teigė, kad kaupiasi būtent „AstraZeneca“ vakcina.
„AstraZeneca“ vakcina kaip gulėjo, taip ir guli – 730 dozių. Labai daug ir mes nejudam“, – BNS antradienį sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.
Pasak administracijos direktoriaus, dauguma rajone gyvenančių senolių bijo vakcinuotis.
Panaši situacija ir Visagine.
Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguzas BNS sakė, kad šiuo metu mieste naudojama tik „Pfizer“ vakcina, nepanaudota nė viena „AstraZeneca“ dozė – iš viso jų susikaupė per 800.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys antradienio vakarą pranešė, kad Lietuva laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso atsargumo sumetimais iki ketvirtadienio, kai Europos vaistų agentūra pateiks galutines išvadas dėl šios vakcinos saugumo.
Kaip sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas, sprendimas priimtas gavus tris pranešimus apie tromboembolijos atvejus.
„Per pastarąsias keletą dienų, iš esmės keliolika valandų, mes gavome tris pranešimus apie sunkias įtariamas netikėtas nepaigeidaujamas reakcijas, susijusias su tromboembolijos reiškiniais, pasireiškusiais Lietuvoje vakcinuotiems „AstraZeneca“ vakcina pacientams“, – sakė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis.
Premjerė I. Šimonytė sakė tikinti, kad ketvirtadienį bus priimtas sprendimas atnaujinti vakcinavimą „AstraZeneca“. O tada būtų galima tikėtis daugiau lankstumo.
„Tikrai nemanau, kad mes esame toje stadijoje, kai galėtume skiepyti visus, kas užeina ir nori, nes vis dar yra labai daug rizikos grupių asmenų, kurie nėra paskiepyti ir tarp kurių aš neabejoju, kad būtų žmonių, kurie norėtų pasiskiepyti „AstraZeneca“ taip pat. Bet tam tikro lankstumo šios vakcinos naudojime galima tikėtis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
Ji pripažino, kad „AstraZeneca“ vakcinos jau iki savaitgalio „buvo susikaupę nemažai“, tačiau taip pat pastebėjo, jog padėtis skirtingose savivaldybėse skiriasi ir vienoms ja skiepyti sekasi geriau nei kitoms.
„Kai kurioms savivaldybėms sekasi labai sėkmingai naudoti visas vakcinas ir akivaizdu, kad reikės pergalvoti turbūt ir kiekių paskirstymo strategiją taip pat“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kaip atrodo vakcinavimo eilė?
O kaip atrodo pats vakcinavimo grafikas? Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys Seimui antradienį aiškino, kaip buvo nuspręsta prioritetinio vakcinavimo tvarka.
„Prioritetai dėl to ir vadinasi taip, kad, deja, bet į juos negali pakliūti visi Lietuvos žmonės. Kiekvienas žmogus yra svarbus, bet prioritetinės grupės buvo renkamos pagal principą, kad būtų mažinamas mirtingumo perviršis, kad (vakcinuojama, aut. p.) būtų ten, kur didžiausias mirtingumas tose grupėse. Ir dar kur galima padaryti perdavimo kelio nutraukimą vakcinuojant. Tokie pagrindiniai principai veikia, jie buvo aptarti su šios srities specialistais“, – sakė A. Dulkys.
Jis dar kartą patikslino, kad prioritetinis vakcinavimo sąrašas sudarytas atsižvelgiant į norą išsaugoti sveikatos apsaugos sistemą ir skirti vakcinas toms grupėms, kuriose yra didžiausias mirtingumas.
Vakcinavimo tvarka numatyta sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio įsakyme.
Visų pirma skiepą nuo koronaviruso gavo medikai, dalyvaujantis COVID–19 gydyme, tada didžiausi rizikos pacientai, bei su koronavirusu kovoti padedantys savanoriai.
Toliau skiepijami buvo mobiliųjų punktų, karščiavimo klinikų darbuotojai, savivaldybių ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų vairuotojai, turintys sąlytį su galimai koronavirusu sergančiais asmenimis.
Skiepijimo eilėje toliau stovi slaugos, palaikomojo gydymo gyventojai, darbuotojai ir savanoriai.
Prioritetų eilėje kiek žemiau yra socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai, socialinės globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai, šių įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojo, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir socialinių paslaugų įstaigų savanoriai.
Vėliau skiepijama buvo laboratorijų, atliekančių COVID–19 tyrimus darbuotojai, specialistai, atliekantys protrūkių epidemiologinę diagnostiką ir vykstantis į COVID–19 židinius, kiti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, neturintys sąlyčio su koronavirusu sergančiais pacientai.
Dar vėliau skiepyti pradėti buvo vaistinių darbuotojai, po to – kariai ir žvalgybos pareigūnai, dalyvaujantys karinėse ar tarptautinėse operacijoje.
Žemiau prioriteto sąraše rikiuojasi ir būsimi olimpiečiai ir parolimpiečiai, dalyvaujantys Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Toliau sąraše – onkologiniai pacientai ir sergantieji ŽIV.
Po jų – ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiųjų poreikių asmenų ugdymo specialistai.
Po šio etapo vakcinacija vykdoma pagal amžiau grupes: vyresni nei 80 metų asmenys, 75–79 metų, 70–74 metų, 65–69 metų.
Po jų paskiepyti bus sergantys lėtinėmis ligomis, toliau sąraše – specializuotų staciorinių psichiatrijos paslaugų pacientai, kuriems teismo skirtos priverčiamosios medicinos priemonės.
SAM pateiktame vakcinavimo grafike nurodoma, kad šiuo metu priešpaskutiniai eilėje yra „svarbias visuomenei funkcijas atliekantys asmenys“.
Įsakyme nurodoma, kad tai yra „asmenys, vykdydami gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas, kontaktuojantys su kitais asmenimis“.
Pateikta ir išimtis: išskyrus atliekančius funkcijas bendrosiose veiklos srityse ( veiklos planavimas, finansų valdymas, informacinių technologijų valdymas, personalo valdymas, viešieji pirkimai, teisė, dokumentų valdymas, turto valdymas, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, vidaus auditas, korupcijos prevencija).
Nurodoma, kad gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas vykdo:
- vidaus tarnybos pareigūnai, dirbantys Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Muitinės departamente prie Finansų ministerijos asmenys;
- asmenys, dirbantys įmonėse, įrašytose į Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus;
- dar nepaskiepyti kariai;
- darbuotojai, dirbantys mažmeninės prekybos įmonėse, vykdydami savo funkcijas kontaktuojantys su klientais (kasininkai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai, kt.);
- darbuotojai, dirbantys maisto tvarkymo subjektuose, išskyrus viešojo maitinimo įstaigas, tiesiogiai susiję su maisto produktų gaminimu;
- kiti gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas, išskyrus bendrąsias, vykdantys darbuotojai, kontaktuojantys su kitais asmenimis, kai funkcijų negalima vykdyti nuotoliniu būdu;
Paskutinis punktas šiame prioritetų sąraše – likę gyventojai.
Plane nurodoma, kad šis procesas turėtų prasidėti gegužės mėnesį. O antrą dozę visi likę gyventojai turėtų gauti iki metų pabaigos.
VRM sieks pirmenybės
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Božena Zaborovska–Zdanovič Delfi informavo, kad dabartinė vakcinavimo tvarka netenkina. Bus siekiama, kad statutiniams pareigūnams vakcina nuo koronaviruso būtų teikiama pirmenybine tvarka.
„Pareigūnų saugumas – tai viena iš prioritetinių Vidaus reikalų ministerijos sričių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė asmeniškai rūpinasi, kad pareigūnai būtų skiepijami kuo greičiau, nes jie turi daug kontaktų, dirba priešakinėse linijose valdydami COVID–19 viruso sukeltą infekciją. Šiuo metu pareigūnai yra įrašyti į prioritetinį sąrašą, bet siekiama, kad pareigūnams skiepijimo plane būtų teikiama pirmenybė.
Ruošiamasi sklandžiam vakcinavimo procesui, preliminarūs pareigūnų sąrašai pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai, gavus atitinkamą vakcinų kiekį galima būtų pradėti pareigūnų skiepijimą“, – rašoma VRM atstovės pateiktuose atsakymuose.
„Reikia paleisti laisvai“
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) narys, Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas Delfi sakė, kad jau kuris laikas ragina neversti žmonių skiepytis „AstraZeneca“ vakcina.
„Dvi savaites jau kalbu viešai, ministerijai sakiau, kad šioje situacijoje „AstraZeneca“ vakcina neturi būti brukama per prievartą žmonių grupėms. Dabar reikės laukti ketvirtadienio, rekomendacijų dėl šitos vakcinos, tai be abejonės ši vakcina turi būti pasiūlyta visai populiacijai pagal norą. Kitos išeities šiandien nėra“, – savo nuomonę dėstė A. Matulas.
Seimo Sveikatos komiteto pirmininkas teigė, kad neturi būti taip, kad asmenims virš 80 metų ši vakcina būtų „kišama per prievartą“.
„Jeigu yra bet kokios abejonės dėl vakcinos naudojimo vyresnio amžiaus žmonėms, kodėl mes turime brukti?“ – klausimą kėlė parlamentaras.
Jis aiškino, kad jei toliau „AstraZenecos“ vakcina nuo koronaviruso bus primygtinai siūloma, bus reikalaujama paties sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio vakcinacijos būtent šia vakcina.
Parlamentaras aiškino, kad ši vakcina galėtų būti laisvai pasirenkama.
„Turi būti atsižvelgiama į žmonių norus, psichologinę būseną, nuotaikas. Jeigu būtų leidžiama laisvai vakciną pasirinkti, tokių žmonių yra daug ir mes nušausime du zuikius vienu šūviu – neterorizuosime žmonių psichologiškai, o populiacijos skiepijimo mastai didės, tos vakcinos nesugadinsime. Tai mano vienareikšmiška nuomonė“, – teigė jis.
A. Matulas teigė, kad jo nuomone, griežto vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis iki tol, kol vakciną gaus 60–65 metų asmenys.
„Iki tada turėtų būti griežčiau reguliuojama. O po to reikia paleisti laisvai – tegul registruojasi, atvyksta patys į gyvą eilę. Tam tikros sumaišties bus, tai nėra išvengiama“, – aiškino Seimo narys.
„Didelė rizika“
Konservatorius A. Matulas Delfi teigė, kad būtina spręsti problemas susidarančias tose savivaldybėse, kur skiepytis žmonės atsisako.
„Informacijos nepakanka ir man didžiausias galvos skausmas yra tos savivaldybės, kurios vadovaujasi ir gyvena kitos valstybės informacinėje sistemoje. Ir čia yra ne tik pavojus dėl skiepijimo, bet ir dėl valstybingumo tuose kraštuose“
A. Matulas pabrėžė, kad būtent šito krašto problemą Vyriausybė ir atsakinga ministerija turi spręsti.
„Galbūt reikia galvoti apie specialias laidas rusų ar lenkų kalba. Bet čia yra didelė rizika“, – Delfi sakė Seimo narys.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas teigė, kad šis klausimas turėtų būti svarstomas ir Seime – kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK).
„Reikia svarstyti ir galvoti, kaip pasiekti šituos žmones“, – teigė A. Matulas.
„Tai kažkas nenormalaus yra“
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas parlamente Aurelijus Veryga taip pat sutiko, kad griežtas vakcinacijos grafikas turėtų būti kiek keičiamas.
„Kol vakcinų buvo labai nedaug, praktiškai visas buvo spėjama išskiepyti tik jas gavus, natūralu, kad turi turėti tam tikrą sąrašą, tvarką susidėlioti. Natūralu, kad medikus reikėjo pradėti skiepyti. (…) Bet dabar, kai jau vakcinų atvažiuoja daugiau ir tam tikruose rajonuose „AstraZenecos“ vakcina nė nepanaudota, tai kažkas nenormalaus yra. Kodėl neleisti jos naudoti, kur žmonės nori skiepytis? Kažkokius kitus sektorius gal reikia greičiau paskiepyti ir juos atidaryti? Tai yra kova su laiku“, – Delfi aiškino A. Veryga.
Pašnekovas teigė, kad infektologai dabartinę situaciją vadina lenktynėmis su virusu. Kol žmonės neturi įgiję kolektyvinio imuniteto, virusas turi kur daugintis, plisti, mutuoti, stengiasi pristaikyti ir išgyventi.
„Forumuose tą patį aptarinėja ir šeimos gydytojai. Jie yra tikrai labai pikti, nes daug laiko jiems tenka skirti įtikinėjimui skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. Ko mes čia tiek vargstame? Yra žmonių, kurie nori skiepytis“, – pabrėžė A. Veryga.
Parlamentaras tikino, kad reikėtų vakcinavimo eilę plėsti, daryti ją lankstesne.
„Reikia suteikti žmonės galimybes imti ir pasiskiepyti, kad tos vakcinos nestovėtų. Nes mes galime vargti kiek norime, bet manau, kad „AstraZenecos“ vakcinos reputacija jau yra sugriauta. Ir daliai žmonių jos jau niekas neatstatys“, – įžvalgomis dalijosi A. Veryga.
Pašnekovas teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesiklausė raginimų viešai šia vakcina skiepyti politikus, žinomus žmones.
„Jie įsispyrę laikėsi to savo grafiko, aiškino, kad kai ateis laikas, bus ir skiepas. Tai su tokiu požiūriu logiškiausia būtų atlaisvinti tą sąrašą ir leisti skiepytis žmonėms, kurie sutinka skiepytis šia vakcina „AstraZeneca“, – sakė A. Veryga.
Politikas aiškino, jog šia vakcina skiepytis norinčius asmenis galima registruoti, juos kviesti gauti skiepo.
„Juk anksčiau ar vėliau juos vis tiek reikės paskiepyti. Mes tą tiesiog padarytume greičiau, be didelių pykčių, aiškinimosi ir stumdymosi. Nes iš visos informacijos lavinos, kurią matau, man toks jausmas, kad galime vargti kaip norime, ypatingai po antradienio naujienų, tai čia jau nieko nebebus. „AstraZeneca“ jau gavo nokdauną ir neatsikels“, – Delfi teigė A. Veryga.
