Iš 116 balsavusiųjų pasisakė 109 už, 7 susilaikė, prieštaraujančiųjų nebuvo.
Valstybinių pensijų ribojimą siūlyta panaikinti ir tiems, kurie gauna ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas visgi posėdžio metu pabrėžė, kad papildomų valstybinių pensijų tam tikrų profesijų atstovams apskritai vertėtų atsisakyti.
„Reikėtų atsisakyti šito posovietinio rudimento, valstybinių pensijų, kurios neturi jokio aiškaus ir pagrindžiamo tikslo Lietuvoje. Jos buvo sugalvotos skirti, kai Lietuva tikrai neturėjo pakankamų išlaidų mokėti adekvačių atlyginimų mokslininkams, teisėjams ar kitoms grupėms, kuriems atlyginimas turėjo būti didesnis. Tad Lietuva davė pažadą, kad sulaukus pensijos jiems bus skirtos papildomos valstybinės pensijos. Dabar gi, manau, Lietuva, gyvendama savo 30 nepriklausomybės metus, jau gali būti pakankamai ori ir garantuoti toms svarbioms asmenų grupėms (adekvačius – ELTA) atlyginimus“, – teigė jis.
Analogiškai įstatymo pakeitimo projektu siūloma pripažinti netekusia galios Konstitucijai prieštaraujančią Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatą, kuria nustatoma riboti mokslininkų valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimą asmenims, kol šie gauna anksčiau minėtas papildomas draudžiamąsias pajamas.
Siūloma pripažinti nebegaliojančia nuostatą, kad mokslinio darbo stažas įskaitomas ne ilgiau negu asmeniui sukaks 65 metai, taip pat, kad laikas, per kurį asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro stažą ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad valstybinių pensijų sistemą artimiausioje ateityje planuojama peržiūrėti kompleksiškai.
„Taip, yra labai svarbu kalbėti ir apie visą valstybinių pensijų kontekstą. Svarstomų įstatymų kontekste turime prisiminti, kad mokslininkai yra tik viena iš grupių, kuriems valstybė teikia papildomas garantijas senatvės ir negalios atveju: egzistuojanti valstybinių pensijų sistema apima nemažai profesinių ir socialinių grupių, ir šioms grupėms teikiamos labai skirtingos garantijos, sistema yra labai fragmentuota“, – sakė ji.
„Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta šią sistemą peržiūrėti kompleksiškai, siekiant ją padaryti sąžiningesnę ir vienodesnę. Tačiau, nepaisant planuojamos pertvarkos, yra labai svarbu, kad priimtume šiuos pakeitimus, nes būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą“, – pridūrė ministrė.
Taip pat siūloma atsisakyti riboti prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimą šiam turint draudžiamųjų pajamų.
Siūloma įstatymo projekto įsigaliojimo data – šių metų liepos 1 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, įstatymo projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti 2021 metais reikės apie 780 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
