Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, migracija visų pirma turi būti valdoma prie jos ištakų, reaguojant į migracijos priežastis kilmės šalyse.

„Šios partnerystės turi būti nuosekliai grindžiamos demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais. Be paskatų ekonominėms galimybėms, paramos vietos bendruomenėms jos turi skatinti kovą su korupcija ir stiprinti administracinius gebėjimus šalyse partnerėse“, – pabrėžė viceministras A. Pranckevičius bendroje ES užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų vaizdo konferencijoje.

Joje aptarti ES Migracijos ir prieglobsčio pakto išorės aspektai, ES bendradarbiavimas su trečiosiomis, visų pirma – migracijos kilmės ir tranzito šalimis, su kuriomis dvišaliuose santykiuose migracija yra viena esminių sričių.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ministrai sutarė, kad būtina stiprinti ES dialogą su trečiosiomis šalimis, įtraukti migracijos aspektus į platesnes politines diskusijas ir efektyviau naudoti subalansuotą paskatų sistemą bendradarbiavimui skatinti.

Pranešime teigiama, kad diskusijos metu užsienio ir vidaus reikalų ministrai pažymėjo, jog kalbant apie efektyvią ES migracijos politikos išorės dimensiją, ypač svarbu mobilizuoti visas ES politikos sritis ir turimus instrumentus, tokius kaip finansinės priemonės, vystomasis bendradarbiavimas, prekybos susitarimai, vizų politika ir legalios migracijos skatinimas.

Kartu ministrai aptarė, kaip sėkmingiau koordinuoti ES institucijų ir valstybių narių veiksmus, identifikuojant struktūrines problemas ir ieškant kokybiškesnio bendradarbiavimo modelio.

2020 metų rugsėjo 23-ąją Europos Komisija pateikė Migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriuo siekiama reformuoti Bendrą Europos prieglobsčio sistemą, remiantis visaapimančiu požiūriu į migracijos valdymą.