Nors vilkiką po poros mėnesių transporto paslaugas teikianti bendrovė šiaip ne taip atgavo, tačiau vairuotojui nemalonumai nesibaigė – jis ne tik buvo atleistas iš darbo, bet ir iš darbdavio sulaukė reikalavimo atlyginti padarytą didžiulę žalą. O jos dydis prilygo net metiniam vairuotojo atlyginimui.
Nors nemalonumų sulaukęs vairuotojas vengė atlyginti žalą, tačiau nuo atsakomybės taip ir neišsisuko – transporto paslaugas teikiančios bendrovės ieškinį išnagrinėję teismai nutarė, kad darbdaviui nuostolių pridaręs vyras privalės susimokėti. Tik ne tiek, kiek reikalavo vyro darbdavys – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pakeitė anksčiau žemesnių instancijų teismų priimtus sprendimus, kuriais iš vairuotojo darbdaviui buvo priteista 12 tūkstančių 800 eurų žalai atlyginti.
„Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojui pareikšti reikalavimai atlyginti žalą negali būti tokio dydžio, kad jį materialiai sužlugdytų, todėl tuo atveju, kai nenustatyti tyčiniai darbuotojai veiksmai, darbdavys neturėtų visiškai atsiriboti nuo rizikos, kylančios organizuojant darbą, ir galėtų prisiimti dalį atsakomybės už nepalankius padarinius, – nurodė kasacinio teismo teisėjai. – Be to, darbo užmokestis paprastai yra pagrindinis darbuotojo pragyvenimo šaltinis, todėl reikalavimas atlyginti darbdavio netiesioginę žalą, kuri keliolika kartų viršija vidutinį darbo užmokestį šalyje, būtų pernelyg didelė našta darbuotojui.“
Siekdama išlaikyti teisingą darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija nusprendė, kad atsižvelgiant į darbuotojo turtinę padėtį, yra pagrindas sumažinti priteistinos atlygintos žalos dydį 30 procentų (3 840 Eur), todėl buvusiam darbdaviui vairuotojas privalės sumokėti 8 tūkst. 960 Eur žalos atlyginimą.
Kasacinio teismo teisėjų priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Marijampolėje esanti transporto paslaugų bendrovė „Baltic transline transport“, kuri tuo metu valdė apie 200 transporto priemonių, į teismą kreipėsi dėl įvykių, nutikusių dar 2015 m. pabaigoje.
Paaiškėjo, kad spalio 27 d. bendrovė pagal darbo sutartį vairuotoju ekspeditoriumi įdarbino Vytautą Ž. Pagal sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį darbuotojas įsipareigojo atsakyti už jam perduoto vilkiko ir puspriekabės saugojimą, transportavimą, taip pat už žalą, padarytų trečiųjų asmenų vertybėms, kurios sugadinamos (prarandamos) dėl neteisėtų vairuotojo veiksmų.
Nepraėjus nė savaitei po įdarbinimo vairuotojas buvo išsiųstas į komandiruotę Jungtinėje Karalystėje. Vytautas Ž. sėdo prie vilkiko MAN vairo, bet vos tik kirto Jungtinės Karalystės sieną, buvo sulaikytas pareigūnų.
Transporto paslaugas teikiančios bendrovės atstovai teismui nurodė, kad lapkričio 2 d. iš Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos buvo gautas pranešimas, kad Doverio uoste, patikrinus „Baltic transline transport“ priklausančią transporto priemonę, vairuojamą Vytauto Ž., tarp krovinių (maisto produktų) buvo rasta 15 kg rankinio sukto tabako.
Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas, o transporto priemonė buvo areštuota, nes ji buvo naudojama konfiskuotinoms akcizais apmokestinamoms prekėms vežti.
Vėliau Jungtinės Karalystės pasienio tarnyba priėmė sprendimą grąžinti transporto priemonę bendrovei „Baltic transline transport“.
Bylą teisme iškėlę verslininkai nurodė, kad patyrė materialinių nuostolių, nes dėl vairuotojo kaltės bendrovė negalėjo naudotis transporto priemone nuo 2015 m. lapkričio 2 d., kai vilkikas buvo areštuotas, iki 2016 m. vasario 5 d., kai vilkikas buvo grąžintas.
„Ieškovė šiomis transporto priemonėmis neuždirbo pajamų, kurias galėjo uždirbti, jos laikomos žala negautų pajamų forma“, – ieškinyje teismui nurodė transporto paslaugas teikiančios bendrovės teisininkai.
„Pareiga saugoti patikėtą materialinę vertybę apima pareigą ne tik užtikrinti, kad perduotai materialinei vertybei nebūtų padaryta žala, bet ir pareigą užtikrinti perduotos materialinės vertybės valdymą ir buvimą atsakingo asmens dispozicijoje, – nurodė bendrovės atstovai. – Tuo atveju, jeigu asmuo dėl savo veiksmų ar neveikimo praranda jam patikėtą materialinę vertybę, jam kyla pareiga darbdaviui atlyginti jo patirtą materialinę žalą. Praradimas gali apimti tiek negrįžtamą praradimą (konfiskavimą), tiek laikiną praradimą (sulaikymą).“
Anot bendrovės, nėra svarbu, ar žala buvo padaryta dėl vairuotojo netiesioginės tyčios ar neatsargumo.
Bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad vilkiko vairuotojas Vytautas Ž., vykdydamas darbines funkcijas, tyčia atliko neteisėtus veiksmus – pasinaudodamas savo atliekamomis darbo funkcijomis, bandė nelegaliai įvežti akcizinę prekę į Jungtinę Karalystę.
Vairuotojas neneigė, kad jo vairuojamame vilkike buvo rasta 15 kg rankinio sukto tabako, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip jis ten atsirado; teigė, jog pakraunant automobilį jam nebuvo leista tame procese dalyvauti ir stebėti krovimo procedūrų.
Vis dėlto, teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų apie kliūtis vykdant krovinio pakrovimą, nes vairuotojas apie tai turėjo pažymėti važtaraštyje, informuoti darbdavį ar imtis kitų priemonių kroviniui patikrinti.
„Vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti, ir pasibaigia krovinio perdavimo gavėjui momentu“, – teismas pažymėjo, kad neginčijamai nustatyta, jog vilkikas ir puspriekabė buvo sulaikyti Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos, o transporto paslaugas teikianti bendrovė patyrė nuostolių.
Anot teisėjų, vairuotojas privalėjo suprasti, kad jis buvo prisiėmęs visišką materialinę atsakomybę už jam perduotą vilkiką bei puspriekabę, todėl ir yra atsakingas už laikiną transporto priemonės sulaikymą.
Anot jo, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai plačiai aiškino visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas, nes jokios visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatos neleidžia daryti išvados, kad jis bus visiškai materialiai atsakingas už padarytą žalą (negautas pajamas).
„Nei krovinys, nei vilkikas sužaloti (sugadinti) ir (ar) prarasti nebuvo ir dėl to bendrovei žala neatsirado“, – atsakovu patrauktas Vytautas Ž. aiškino, kad laikino transporto priemonės sulaikymo negalima prilyginti transporto priemonės praradimui.
Anot jo, nei teismai, nei Jungtinės Karalystės teisėsaugos ir pasienio institucijos nenustatė, kad jis būtų padaręs kokią nors neteisėtą veiką: „Nėra įrodyta, kad būtent aš įdėjau neleistiną krovinį į puspriekabę.“
„Krovinį pakrovė ir transporto priemonę užplombavo siuntėjas, plomba pažeista nebuvo“, – vyro teigimu, teismai, nagrinėję bylą dėl nuostolių priteisimo, nesiaiškino aplinkybių dėl neleistino krovinio atsiradimo transporto priemonėje.
Vyras taip pat nesutiko su paskaičuota žalos suma: „Teismai nenustatė žalos dydžio, nes nevertino ir neanalizavo, kokios buvo ieškovės teikiamų paslaugų kainos transporto priemonės laikino sulaikymo metu, taip pat nevertino, kokios buvo ieškovės galimybės gauti užsakymų ir juos įvykdyti. Vien aplinkybė, kad atitinkamu laikotarpiu iki transporto priemonės sulaikymo ieškovė gavo tam tikrų pajamų, nereiškia, kad tokio pat dydžio ar apskritai kokias nors pajamas ji objektyviai galėjo gauti ir transporto priemonės sulaikymo laikotarpiu.“
Anot vairuotojo, bendrovė „nedėjo visų pastangų, kad sumažintų galimai patiriamą žalą“, nes vilkiką Jungtinėje Karalystėje atsiėmė tik 2016 m. vasario 5 d., nors pasienio tarnybos sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo buvo priimtas dar 2015 m. gruodžio 3 d.
Tiesa, gruodžio mėnesį bendrovei atsiųstame pasiūlyme atsiimti transporto priemonę buvo siūloma grąžinti vilkiką už 8 320 Eur mokestį. Kai bendrovė paprašė peržiūrėti sprendimą, Jungtinės Karalystės pasienio tarnyba priėmė sprendimą grąžinti vilkiką su puspriekabe be jokio mokesčio.
Tuo metu bylą kasacine tvarka nagrinėję teisėjai pažymėjo, kad patikėtas saugoti turtas būtų naudojamas darbdaviui palankiausiu būdu ir duotų pajamas.
„Visiškos materialinės atsakomybės sutarties objektas buvo ne nurodyto turto praradimu ar sugadinimu patirtos žalos atlyginimas, o dėl netinkamo ieškovės perduoto turto saugojimo patirtos žalos atlyginimas, tai apima tiek realią žalą – turto sugadinimą ir praradimą, tiek netiesioginę žalą – negautas pajamas“, – anot teisėjų, kitoks visiškos materialinės sutarties nuostatų aiškinimas neatitiktų pačios atsakomybės darbuotojui taikymo tikslo, nes jei turtas nebuvo sugadintas ir prarastas, bet, pavyzdžiui, buvo laikomas paslėptas ir po kurio laiko buvo grąžintas, darbdavys negalėtų reikalauti atlyginti savo dėl tokių darbuotojo veiksmų ar neveikimo patirtą žalą.
Pasak teisėjų, bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad transporto paslaugas teikiančios bendrovės nurodytas negautų pajamų dydis, apskaičiuotas remiantis praėjusio konkretaus laikotarpio vilkiko uždirbtomis pajamomis, sumažintomis sąnaudomis ir pelno mokesčiu, yra logiškas ir pagrįstas.
Anot teismo, siekiant atlyginti darbdavio negautas pajamas, turi būti nustatyta, kad šios negautos dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų, – tai yra būtina darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlyga.
„Atsakovas teigia, kad neleistino krovinio jis į puspriekabę neįdėjo, o krovinių pakrovimo procese nedalyvavo, todėl nėra atsakingas už tai, kad, puspriekabėje radus neleistiną krovinį, jo vairuojama transporto priemonė buvo areštuota, t. y. laikinai prarasta“, – teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad darbo funkcijų nevykdymas yra neteisėtas veiksmas darbo teisinių santykių kontekste, todėl net ir nenustačius, kad atsakovas pažeidė kokias nors kitas teisės normas, tačiau jo vairuojamoje transporto priemonėje radus neleistiną krovinį, darytina išvada, kad jis atliko neteisėtus veiksmus netinkamai vykdydamas darbo funkcijas.
Pasak teismo, vilkiko vairuotojas, net jei ir ne pats vežė neleistiną krovinį, buvo nepakankamai atsargus ir sudarė sąlygas tokiam kroviniui atsirasti jam patikėtoje transporto priemonėje.
Tačiau, kaip nurodė kasacinis teismas, nenustatyta, kad vairuotojas, netinkamai vykdydamas darbo funkcijas, sąmoningai siekė sukelti žalą savo darbdaviui.
„Tai, kad transporto priemonė buvo naudota ne tik pagal jos tikslinę paskirtį, nėra priežastis konstatuoti, kad vairuotojas siekė sukelti darbdaviui žalą ir numatė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamu darbo funkcijų atlikimu, gali būti laikinai prarasta jam patikėta transporto priemonė, dėl ko ieškovė negalės jos naudoti ir gauti pajamų“, – teismas konstatavo, kad vairuotojas „elgėsi neatsargiai, nes arba tikėjosi, kad nebus tinkamai patikrintas, arba nenumanė, kad gali būti pakrautas ir kitas neleistinas krovinys, nors privalėjo ir galėjo tai suvokti.“
