„Buvo keletas mokytojų, kurie sužinojo, kad bus nuotolinis mokymas rudenį, todėl dar net nesulaukę pensijos pasirinko kitą kelią ir išėjo iš mokyklos“, – sakė Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

Pasak direktoriaus, vyresnio amžiaus mokytojus išgąsdino nuotolinis mokymas.

„Dabar irgi dar mokytojų klausiame, ar jie norėtų turėti pamokų, ar dirbtų, jeigu būtų galimybė. Atsakymas buvo toks – jeigu bus nuotolinis mokymas, mes nepasiliekame pensininkai, bet jeigu normalus – galbūt kokią vieną klasę ar kelias pamokas galėtume turėti“, – pasakojo jis.

Atsivėrusios spragos lopomos viliojant kitų mokyklų darbuotojus.

„Šiuo metu, sakau, mes verčiamės taip, kad kviečiame geriausius miesto mokytojus atskirų specialybių, kurie gal dirba kitose mokyklose, taip nuviliodami į gimnaziją“, – paaiškino R. Dambrauskas.

Švietimo profesinė sąjunga sako, kad per karantiną mokytojai iš mokyklų bėga visoje šalyje.

„Pagal tai, kad užklausimų kiekvieną savaitę mes turime, tai galime daryti išvadą, kad mokytojai ruošiasi pokyčiams ir tam tikra dalis mokytojų paliks švietimo sistemą“, – aiškino Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Egidijus Milešinas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis pridūrė, kad galima daryti tam tikras išvadas, jog kai kurie mokytojai pavargo nuo besitęsiančio darbo nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skaičiuoja, kad per artimiausią dešimtmetį mokyklas paliks 7 iš 9 mokytojų, nes kas penktas mokytojas yra 60-ies ar vyresnis.

„Tas mokytojų trūkumas šiuo metu dar nėra taip stipriai jaučiamas, bet po dešimties metų reikės pakeisti 77 proc. mokytojų. Tai ta situacija, su kuria susiduriame dabar, yra tikrai labai įtempta, nes jau po penkerių metų tikrai labai didelė dalis turės išeiti į pensiją“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Ypač prasta padėtis, pranša Lrytas.tv, Birštono, Visagino, Skuodo rajonuose, kur pensinio amžiaus yra trečdalis pedagogų.

Švietimo ekspertas sako, kad tokia padėtis susidarė dėl pradedantiems mokytojams mokamų atlyginimų.

„Esminės priežastys, kad startas pedagogo profesijoje yra pakankamai niūrus. Išties maži atlyginimai, maži krūviai, gali tikėtis tarp 600-700 eurų atlyginimo „į rankas“. Niekas tau nieko daugiau nepasiūlo. Jeigu gauna pasiūlymą eiti geriau korepetitoriauti ar išvis ne pagal profesiją dirbti, jiems tai yra priimtiniau, mat jie gali dvigubai daugiau uždirbti“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ vyriausiasi redaktorius Gintaras Serafinas.

Ministerija artimiausiu metu mokytojams žada pokyčių.

„Turime kalbėti apie profesijos patrauklumą, dažniausiai profesijos patrauklumą suvedame tiesiog į atlyginimo dydį, bet tai nėra vienintelė dedamoji, svarbu yra ir karjeros galimybės, savirealizacija, tobulėjimas darbo vietoje, darbo aplinka ir pan. todėl programoje esame numatę visą priemonių paketą, skirtą pedagogų profesijos patrauklumo didinimui“, – kalbėjo G. Jakštas.

Bendrojo ugdymo įstaigose šiuo metu dirba beveik 30 tūkst. pedagogų.

Leidžiama grįžti tik pradinėms klasėms

Kol kas Lietuvoje teisę sugrįžti į mokyklas turi tik pradinukai ir jų mokytojai, jeigu jie sutiko leisti juos tirti kaupinių metodu. Taip pat pradėta ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinių klasių mokytojų vakcinacija.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė kovo 10 d. nutarė leisti dar 25 savivaldybėms savo pasirinktose ugdymo įstaigose ugdymo procesą organizuoti mišriu būdu.

Kaip po Vyriausybės posėdžio sakė premjerė, labai svarbu, kad nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. kovo 31 d. mišrų ugdymo būdą vykdysiančios mokyklos užtikrintų reguliarų pedagogų testavimą dėl COVID-19. „Kol kas vyksta atvėrimas naudojant kaupinių metodą, kuris, manau, turės būti naudojamas mokyklose, kur vaikų yra daug.

Galbūt mažesnėse mokyklose bus galimi ir kiti sprendimai, tačiau tam reikėtų sutarti, kad pedagogai, kurie nesivakcinavo, reguliariai testuotųsi. Reikia, kad mes tikrai žinotume, jog dirbti yra saugu, kad pedagogai žinotų, jog dirbti yra saugu“, – po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio sakė I. Šimonytė.

Mokykla
Foto: Shutterstock

„Galbūt su kitais reikalavimais, kitais algoritmais tos mokyklos galėtų pradėti veikti šiek tiek vėliau. Tačiau tą mes spręsime, kuomet spręsime dėl atskirų savivaldybių galimų veiklų išplėtimo. Pradinis ugdymas turbūt yra viena iš aktualiausių temų, kurios šiame kontekste yra svarstomos“, – pažymėjo premjerė.

Vyriausybė trečiadienį nutarė keisti kai kurias įvesto karantino taisykles. I. Šimonytės vadovaujamo Ministrų Kabineto sprendimu, kai kurioms savivaldybėms savo pasirinktose ugdymo įstaigose nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. kovo 31 d. bus leidžiama vykdyti ugdymą pagal pradinio ugdymo programą mišriu būdu, nuolat atliekant testus dėl COVID-19 ir laikantis saugumo reikalavimų.

Tokia tvarka iki šiol buvo taikoma Vilniuje esančioje Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje. Į patvirtintą sąrašą pateko Akmenės rajono, Alytaus miesto, Birštono, Biržų rajono, Kauno miesto, Kazlų Rūdos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Panevėžio rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės.