Profesorius Vytautas Landsbergis asocijuojasi su Sovietų sąjungos griūtimi ir valstybės atkūrimu. Algirdas Mokylas Brazauskas su integracijos pradžia, Valdas Adamkus – su vakarietiška integracija. Rolandas Paksas ir tas pasižymėjo – dėl pirmosios Europoje apkaltos. O Dalia Grybauskaitė buvo ryški kovotoja su Rusijos agresija.
O dabar tai, ko dar nėra buvę – neryškus prezidentas, taip samprotauja konservatorius Andrius Kubilius.
„Jau man ir po rinkimų buvo taip truputį neaišku su kokia idėja, kokia programa ateina į prezidento postą G. Nausėda. Ir aš jau tada sakiau, kad jei jis neturės ryškios prezidentinės programos, tai mes galime susidurti su nereikšmingo prezidento sindromu“, – teigė A. Kubilius.
Anot buvusio krizės premjero, šis sindromas pasireiškia tuo, kad prezidentas desperatiškai siekia būti reikšmingas į matomas. Bet kai strateginės darbotvarkės nėra, lieka tik konkurencija su Vyriausybe dėl pandemijos ar vakcinų.
„Tai galbūt ir yra viena priežasčių, kodėl mes matome pastoviai svarbiausių jo patarėjų, komandos pasitraukimą“, – kalbėjo konservatorius A. Kubilius.
Politikas svarsto, kad G. Nausėdos vaidmuo gali pasidaryti maždaug kaip Švedijos karaliaus – populiarus, bet nelabai reikšmingas.
Seimo narys, parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, kad nesutarimai ryškėja.
„Aš tikiuosi, kad jie bus sprendžiami“, – sakė politikas.
Pastaruoju metu konservatoriai su G. Nausėda stumdosi ne tik dėl vakcinų, bet ir dėl užsienio politikos.
Pagal Konstituciją prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Ž. Pavilionis sako, kad prezidento sėkmė priklausys nuo bendradarbiavimo su Vyriausybe.
„Kas yra Prezidentūra? Tai yra vienas žmogus ir dar keletas patarėjų. Bet visa Vyriausybė, visi ministrai ir visas parlamentas. Juk tai vis dėl to yra parlamentinė respublika. Natūralu, kad užsienio partneriai dirbs su tuo, kas turi realią jėgą, valdžią ir žmonių pasitikėjimą“, – kalbėjo politikas.
Kad ilgainiui prasideda trintis tarp prezidento ir valdančiosios partijos nėra sensacija. Bet konservatoriai su prezidentu G. Nausėda konfrontuoti pradėjo neįprastai greitai – nuo pirmųjų dienų.
Partija neslepia nepasitenkinimo, kaip vyko atranka į ministrus.
„Pastabų, kaip jūs ir patys girdėjote, viešojoje erdvėje buvo pateikta dėl absoliučiai visų kandidatų, išskyrus Gabrielių Landsbergį“, – praėjusių metų gruodį sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Vėliau buvo nesutarimai dėl ambasadoriaus skyrimo, I. Šimonytė kritikavo prezidento siūlomas mokestines iniciatyvas.
O viską vainikavo konservatoriaus Mato Maldeikio į viešumą iškelta mintis, bet neabejotinai be vadovybės palaiminimo, kad į Europos vadovų taryba (EVT) turėtų važiuoti premjerė I. Šimonytė, o ne prezidentas G. Nausėda.
„Konservatoriai turi tokį polinkį kariauti. Manau, kad kartais tai būna su pagrindu, kartais be pagrindo“, – LNK sakė politologas Kęstutis Girnius.
Jis teigė, kad konservatoriai šalies vadovą puola nuosekliai.
„Manau, kad konservatoriai supranta, kad jiems nelabai sekasi. Ši Vyriausybė lėtai pradėjo dirbti, nepriima pakankamai veiksmingų sprendimų, tai jie jaučia spaudimą. Ir manau, kad jiems patogu iš dalies pradėti šituos puolimus prieš prezidentą, sakyti, kad štai žmogus kišasi į ne savo reikalus, apsunkina jiems darbą“, – savo vertinimą pateikė politologas K. Girnius.
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad konservatorių kova su prezidentu yra pirmosios kitų rinkimų kregždės. 2024 metai bus ypatingi, vyks ir prezidento, ir Seimo rinkimai.
„Konservatoriams ir valdančiajai koalicijai šiuo atveju reikia gerai pasirodyti, kad jie būtų pozityviai vertinami. O prezidentas G. Nausėda yra gana kritiškas. Ir tuo šios dvi pusės, kurie be abejo bus konkurentai“, – sakė jis.
G. Kirkilas kalbėdamas su LNK prisimena, kai 1996 metais rinkimus laimėję konservatoriai formaliai ir neformaliai ėmė veikti prieš tuometį prezidentą A. Brazauską.
Premjeras Gediminas Vagnorius savo ministrams buvo rekomendavęs su prezidentu nebendrauti ir nesusitikti. Kitus Seimo rinkimus laimėjo A. Brazausko partija.
„Tas ir sugrįžo bumerangu. Nes A. Brazauskas aiškiai sakė visuomenei, žiniasklaidai. Žmonėms nepatiko, kad prezidentas yra izoliuojamas, ribojamas, jam neteikiama informacija“, – kalbėjo politikas G. Kirkilas.
Visuomenėje G. Nausėda tebėra populiarus, o konservatorių karingumas patinka ne visiems. Ar šioje kovoje laimėtojas?
„O čia geras klausimas. Čia yra pagrindinis klausimas“, – LNK žinioms sakė buvęs premjeras G. Kirkilas.
