Jis BNS pabrėžė neturintis pagrindo abejoti įvykusio konkurso rezultatais.

„Ministerija tikrai nėra pasakiusi, kad projektas nebus įgyvendintas. Esmė, kad mes gavome Vilniaus miesto taryboje veikiančios Istorinės atminties komisijos pirmininko pasirašytą raštą, kuriame abejojama ir dėl vietos, ir dėl meninio sprendimo“, – BNS penktadienį sakė S. Kairys.

„Bet žiūrinti iš ministerijos pozicijos, kurią subrandinome šią savaitę diskusijose savo komandoje, viskas kaip ir yra: galime pasirašyti sutartį, nes procesas įvyko, o komisija, suburta atrinkti tinkamiausią projektą, savo darbą padarė, sprendimas yra galiojantis. Pirmadienį oficialiai kreipsiuosi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad su visa pagarba komisijai, bet ne iš jos, o iš Vilniaus miesto savivaldybės turime gauti aiškią poziciją“, – tvirtino ministras.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Pasigedo savivaldybės ir vilniečių atstovų

Darbus buvo tikimasi pradėti šiemet.

Tačiau Vilniaus savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija, vadovaujama tarybos nario Gedimino Jauniaus, kovo pradžioje atsiųstame rašte paragino kultūros ministrą rengti naują konkursą.

Pasak komisijos, laimėjusį projektą atrinkusioje komisijoje nebuvo „savivaldybės administracijos ir vilniečių atstovų“, jie kviesti tik pradinėje konkurso stadijoje, o galutinius darbus atrinko tik architektai ir skulptoriai.

Komisija ragina iš naujo persvarstyti „daugumai vilniečių ir profesionalų nuomone netinkamo projekto įgyvendinimo klausimus“, t. y. meninius sprendinius, biudžetą.

„Visiems visuomenės nariams turi būti užtikrinta teisė į aukšto lygio meninių sprendimų kokybę. Todėl kviečiame Jus skelbti naują paminklo A. Smetonai konkursą“, – rašoma kreipimesi, kurį publikavo naujienų portalas 15min.lt.

S. Kairys sako, kad patenkinus sostinės politikų reikalavimus, vėliau siekiant bet kokio modernesnio sprendimo įamžinant istoriją „susidursime su problema, kad mumis niekas nebepasitikės ir menininkai nebedalyvaus konkursuose“.

Kūriniui – per 200 tūkst. eurų

Pagal autorių skaičiavimus, paminklas turėtų kainuoti per 45 tūkst. eurų, o visas projekto įgyvendinimas – 233 tūkst. eurų.

Paminklą planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės. Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus. Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.