E. Misiūnas teigė, kad argumentai, kuriuos matė spaudoje kėlė klausimų ir jam pačiam.
„Žinau tiek, kiek perskaičiau Delfi straipsnyje tuos argumentus, kol kas dar nepasižiūrėjau teismų sistemoje. Išdėstyti argumentai, kad prezidentas nėra viešojo administravimo subjektas ir taip toliau. Aš suprantu tuos argumentus, man irgi abejonių buvo kilę dėl to, ar teismingas šitas ginčas ar Administraciniam teismui, ar vis dėl to bendros kompetencijos teismui. Tai galvojau apie tai, duodamas tą skundą“, – kalbėjo buvęs ministras.
Jis žadėjo ir toliau ieškoti teisinių galimybių įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos.
„Tikrai ieškosiu teisinių galimybių arba skųsti, arba inicijuoti į bendros kompetencijos teismą. Aš manau ir esu tvirtai įsitikinęs, kad mano teisės yra pažeistos. Ir jeigu teisinėje valstybėje nėra teisės normos, kuri leidžia ginti pažeistas teises, tada reikia kreiptis į teisėkūrą. Nes jei net ir prezidentas mano, kad teisės galėjo būti pažeistos, jis gali kreiptis į teismą, tai tegul teismas pasisako išnagrinėdamas normaliai tą ginčą, o ne atsisakydamas priimti ir brūkštelėdamas tik kelis argumentus“, – Delfi sakė E. Misiūnas.
Pašnekovas tikino, jog jo skunde išdėstytiems argumentams turėtų būti pateiktas aiškus teisinis vertinimas.
„Aš manau, kad teisinės valstybės principas turėtų būti siekis išnagrinėti normaliai šią situaciją ir duoti teisinę vertinimą. Vis dėl to ar prezidentas gali be jokių argumentų, normalaus pagrindo švaistytis tokiais pasisakymais, kad esu sušilęs ir negaliu objektyviai nagrinėti? Ar paliksime taip spėlioti tarp teisės reglamentavimo paraščių šitą nuostatą“, – teigė pašnekovas.
Buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelio Vyriausybėje teigė, kad sustoti neketina.
„Tikrai įsiskaitysiu į argumentus. Kiek juos mačiau, tai jie labai pagal administracinę teisę, administracinį bylų teisenos įstatymą sudėlioti. Nes mes žinome, kas yra apibrėžtas kaip viešojo administravimo subjektas ir teismas nueina lengviausiu keliu. Ir pasako, kad prezidentas nėra viešojo administravimo subjektas. Tai buvo tokia prognozė, bet buvo tikėjimas, kad gal bus noras pasižiūrėti giliau“, – teigė jis.
Skundą atmetė
Teismo vertinimu, skundas atmetamas, nes jis nepriklauso administracinių teismų kompetencijai.
Nutartyje pažymėta, kad spręsdamas dėl teisėjo skyrimo į pareigas prezidentas ne atlieka viešojo administravimo funkciją, o įgyvendina valstybės valdžią, todėl šis sprendimas negali būti adminsitracinio ginčo objektas.
Delfi primena, kad į teismą E. Misiūnas kreipėsi, kai šalies vadovas atsisakė svarstyti klausimą dėl jo sugrąžinimo į anksčiau eitas teisėjo pareigas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Kreipdamasis į teismą E. Misiūnas prašė pripažinti, kad Prezidento kanceliarija ir Teisės grupės patarėjai, nepateikdami raštiško atsakymo į prašymą, pažeidė ne tik Konstitucijoje, bet ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytas nuostatas, bei nepaisė atsakingo valdymo principo.
Be to, jis taip pat prašė pripažinti, kad „prezidentas, vienasmeniškai ir subjektyviai nusprendęs neskirti manęs teisėju, nepaisė Teismų įstatyme ir Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos apraše, bei Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos apraše nustatytų nuostatų, tuo pažeisdamas teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus.“
