Politikės teigimu, ko gero, tokiais pasisakymais R. Karbauskis tiesiog bando užsiimi derybinę poziciją, parlemento politinėms jėgoms ėmus diskutuoti apie siekinius ir įsipareigojimus, kurie turėtų būti susitarimo tekste.
„Susitarimas dėl švietimo yra visų pirma strateginis dokumentas, kuris brėžia kryptį. Jis nebūtinai nusako konkrečius taktinius žingsnius, kaip mums pasiekti iškeltą bendrą tikslą. Dabartinės vienos ar kitos opozicinės partijos pirmininkų pareiškimą, kad štai bus sudėtinga tai pasiekti, aš vertinu viso labo kaip derybinę poziciją paties proceso pradžioje“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo vadovė.
Pasak V. Čmilytės-Nieslen, visos politinės partijos savo rinkiminėse programose akcentavo pažadus dėl švietimo kokybės gerinimo bei tai, kad sieks nacionalinio susitarimo dėl švietimo.
„Praktiškai visos parlamentinės partijos savo rinkimų programose kėlė švietimo, kaip pagrindinio prioriteto, tikslą ir apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo kalbėjo kaip apie ypač svarbų tikslą. Manau, kad dabar ir yra laikas tuo užsiimti – pirmaisiais kadencijos metais, neatidėliojant. Ypač galvojant, kad toks susitarimas turėtų brėžti kryptį ne 4 metams, o tikriausiai geram dešimtmečiui“, – sakė politikė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.
Pastarąją savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis teigė skeptiškai vertinąs galimybę, kad partijų susitarimo dėl švietimo projektas bus pasirašytas.
„Valstiečių“ lyderis sakė, kad diskusijose dėl susitarimo projekto LVŽS atstovai dalyvaus, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad valdančiosios koalicijos ir jo vadovaujamos partijos pozicijos kai kuriais švietimo klausimais yra pernelyg skirtingos.
