Kaip Delfi sakė Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, visuomenei turi būti aišku ir suprantama, kokie pasisakymai internete yra peržengiantys ribas.

„Reikėtų pirmiausia labai aiškiai nustatyti ribas – kas netoleruotina, kas baustina, kas galbūt perspėtina. Dabar, kai nėra padaryti elementarūs namų darbai, iškart pulti kontroliuoti internetinę erdvę, mano galva, tam tikras, sakyčiau, komjaunuoliškas uolumas“, – sakė istorikas.

Pasak A. Nikžentaičio, jo vadovaujamas institutas pirmadienį gavo policijos užklausą – prašoma atsakyti, ar vienas žmogus, feisbuke parašęs tekstą, kad 1941 m. Sovietų Sąjungą užpuolė ne Vokietija, o „hitlerinė“ Europos Sąjunga, nenusižengė įstatymams – t. y. ar tokia frazė nėra sovietinių nusikaltimų neigimas.

„Iškart, kai gauni tokią užklausą, (...) pirmas dalykas, kurį galvoji, – ar pas mus yra toks absoliutus internetinis neraštingumas, kad dėl tokios nesąmonės reikėtų kreiptis į Istorijos institutą“, – nuostabos neslėpė A. Nikžentaitis.

Alvydas Nikžentaitis

Jo teigimu, akivaizdu, kad minėtą frazę paskelbęs žmogus feisbuke prirašė nesąmonių, tačiau A. Nikžentaitis kartu atkreipė dėmesį, jog pareigūnų atsiųsta užklausa institutui su visais priedais sudarė 20 puslapių.

„Man kyla klausimas – kiek tai kainuoja. Kitas dalykas: visur verkia dėl iškirstų medžių, bet jei minčių policija veiks, tai mes gyvensime valstybėje, kurioje neliks medžių, nes visi jie bus panaudoti tokiems kvailiems policijos užklausimams pateikti, raštams spausdinti“, – teigė Istorijos instituto direktorius.

Anot A. Nikžentaičio, policijos pareigūnus reikia ruošti ir intelektualiai – kad jie galėtų įvertinti žinučių turinį ir nuspręsti, kur yra tirtinas objektas, o kur ne.

„Būna žmonėms bloga nuotaika, jie ką nors neatsargiai lepteli. Aš manau, kad jeigu tokie dalykai toliau plėtosis, ko gero, Delfi bus vienas iš tokių neįkainojamų aukso kasyklų mūsų policijai, visų pirma, komentarų skiltis, o valstybei reikės kurti atskirą istorijos institutą, kuris atsakinės į tokias policijos užklausas“, – svarstė jis.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas – apie diskusijas dėl virtualaus patrulio: nesuprantu įsibaiminimo

Kaip „Žinių radijuje“ aiškino Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis, šiuo metu yra atrinkti trys pareigūnai, kurie jau per mėnesį pradės vykdyti virtualaus policijos patrulio funkcijas.

Pasak jo, pareigūnai ieškos sukčiavimo internetinėje erdvėje požymių, imsis akivaizdžių neapykantos kurstymo atvejų. Apie tai galite skaityti čia.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Delfi teigė esantis nustebęs kilusiu nepasitenkinimu dėl virtualaus policijos patrulio.

„Stebiu diskusiją ir, tiesą sakant, nesuprantu įsibaiminimo. Aš dabar pats asmeniškai susiduriu su neapykantos lavina, tikrai yra nemažai komentarų, kurie prasilenkia su BK reguliavimo sritimi. Gerai, kad turiu padėjėjų komandą, ji man padeda tuos komentarus skaityti bei filtruoti, ir mes esame pajėgūs kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tie kiberpatruliai tik padėtų policijai identifikuoti tam tikrus komentarus, kurie galimai kursto smurtauti fiziškai ar neapykantą tam tikrų grupių atžvilgiu. Tai būtų tokia pagalba“, – paaiškino parlamentaras.

T. V. Raskevičiaus teigimu, Seimas kol kas nesiruošia keisti įstatymų, numatančių atsakomybę už įvairius nusikaltimus elektroninėje erdvėje.

„Vienintelė iniciatyva, kuri pavasario sesijoje bus svarstoma Seime, yra dalies baudžiamosios atsakomybės už neapykantos kalbą perkėlimas į Administracinių pažeidimų kodeksą. Neapykantos kurstymas dabar mūsų sistemoje labai aiškiai apibrėžtas – tai yra niekinimas, tyčiojamasis, smurto kurstymas prieš žmones dėl jų priklausomybės kokiai nors socialinei grupei, ar tai būtų tautybė, rasė, ar seksualinė orientacija.

Tokio nusikaltimo sudėtis yra 170 Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnyje. Ta sudėtis niekaip nepapildoma ir nekeičiama. Vienintelis dalykas, kurį mes siūlome, tai padaryti, kad už dalį to BK straipsnio turinio, kur yra apibrėžtas tyčiojamasis ir niekinimas, būtų ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, nes baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Tomas Raskevičius

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į kalbas apie baudimą už dezinformacijos skleidimą. Anot parlamentaro, už tokias kalbas pavieniai žmonės neturi būti baudžiami.

„Jokiu būdu ne. Saviraiškos laisvė, žodžio laisvė yra vienas iš pamatinių demokratinės vertybės principų. Mano giliu įsitikinimu, viešoje diskusijoje gimsta tiesa, tad mes turime tą viešą diskusiją kaip įmanoma labiau saugoti ir branginti, tik ją apriboti tam tikrais riboženkliais, kurių negalime peržengti. Kaip galima dėl informacijos turinio bausti, jei jis yra tiesiog faktų aptarimas?“ – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Todėl, politiko teigimu, už dezinformaciją galėtų būti baudžiama tik tada, kai kalbama apie sistemingus, valstybės saugumui grėsmę keliančius atvejus.

„Diskutuojant tokiu jautriu klausimu, tai nebent turėtų būti kalbama apie kokius nors sisteminius atvejus, kai tai daroma sistemingai, koordinuotai, tam yra skiriama finansinių išteklių, siekiant konkrečių tikslų. Tarkime, demokratinę santvarką destabilizuoti arba sukelti visuomenėje neramumų. Tada tas žmogaus teisių laukas persikelia į nacionalinio saugumo ir gynybos lauką“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Jis taip pat antrino A. Nikžentaičio nuomonei, kad apie žmogaus žodžio laisvę būtų naudinga kalbėtis ir su policijos pareigūnais.

„Džiugina tiek VRM, tiek Policijos mokyklos įdirbis, kaip jie moko patrulius dėl neapykantos nusikaltimų. Pritarčiau, kad reikėtų ir apie patį turinį kalbėtis su jais, čia pokalbio reikia. Girdėjome atvejį, kai policijos pareigūnus agurkais pavadinęs komentatorius užsitraukė sankcijų – yra didelis skirtumas, kai raginama prieš žmones smurtauti dėl jų odos spalvos, o kur ką nors pajuokiamai, pašiepiamai pavadina. Tada tikrai neturėtų būti cenzūruojama tokia kalba“, – akcentavo T. V. Raskevičius.

Maldeikis: ši valdančioji dauguma yra už žodžio laisvę

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis sakė, kad Seime kol kas nėra iniciatyvų dėl papildomų instrumentų, kuriais būtų kontroliuojamas dezinformacijos skleidimas.

„Kol kas nėra. Matysime Vyriausybės iniciatyvą toje srityje, vidaus reikalų ministrė yra užsiminusi. Lauksime, matysime iniciatyvas ir tada vienaip ar kitaip reaguosime“, – Delfi sakė M. Maldeikis.

Pasak jo, reikia gebėti atskirti, kada žmogus, parašęs komentarą internete, tiesiog išreiškia nuomonę ir kada tai jau yra piktavališkas veikimas.

„Kur tai yra nuomonė – žmogus turi vienas ar kitas pažiūras, gyvena naratyvų pasaulyje, jis turi teisę turėti pažiūras ir už tai negali būti baudžiamas. Apie tai nėra kalbos“, – pažymėjo Seimo narys.

Matas Maldeikis

Vis dėlto jis neslėpė, kad mato internetinę erdvę kaip tam tikrą „pilkąją zoną“, todėl, M. Maldeikio teigimu, ši erdvė turi būti prižiūrima, o įstatymai joje turi lygiai taip pat galioti kaip ir įprastame gyvenime.

Paklaustas, ar žmonės pagrįstai baiminasi, jog gali būti imamasi cenzūros, M. Maldeikis patikino, kad taip nebus.

„Tikrai to nebus. Tam nėra nei politinio noro, nei politinės valios ir tikrai tai nebus daroma. Ši dauguma yra už žodžio laisvę visomis apraiškomis ir kuo didesnę diskusiją įvairiomis temomis. Aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad ir dauguma bei Vyriausybė bet kokia forma kovotų prieš bet kokį laisvių internete reikšti savo nuomonę ribojimą, – čia yra aiški politinė pozicija, su kuria mes atėjome ir už kurią tikrai kovosime“, – pabrėžė Seimo narys.

„Aš manau, kad tai yra atskirų politikų, siekiančių kažkaip save pozicionuoti, kuriami baubai, kurie tikrai nebus realizuoti, ir tai tikrai yra melas“, – pridūrė M. Maldeikis.