Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas laidoje Delfi diena sako, kad dabartinės išvados leidžia teigti, kad namas saugus, tačiau tuom viskas nesibaigs.

„Kievienas tyrimas baigiasi kažkokia išvada, kurią pasirašo ekspertai, šios srities profesionalai. Ligšiolinėmis išvadomis visada pasitikėjome, neabejojome, tačiau namas, nors ne gyvas organizmas, bet jis gyvena savo procesą ir pokyčiai namuose vyksta. Šiuo daugiabučio atveju, jau statant tą antstatą, kuriame dabar yra tie butai, buvo abejonių iš pačių vystytojų ir architektų, ar tikrai galima saugiai padaryti.

Tas istorijas jau visi spėjome perskaityti, akivaizdu, kad visgi įgyvendinus šį prjektą, gavus Statybos inspekcijos leidimą jį saugiai eksploatuoti, tas brokas ar problemos niekur nedingo, deja, bet jos lydi šio namo gyventojus. O kalbant apie išvadas, padarytas per vakar vakarą ir šiandien ryte, tai ekspertai peržiūrėjo namo konstrukcijas, visus vizualiai matomus įtrūkimus, ir buvo informuota, kad namas yra saugus eksploatuoti, aišku, tai nereiškia, kad tuo viskas ir baigiasi“, – laidoje sako V. Benkunskas.

Kur situacija blogiausia

Anot jo, blogiausia situacija Vilniuje yra su daugiabučiais, kurie jau skaičiuoja ketvirtą ar penktą dešimtmetį.

„Vilnius yra turtingas daugiabučiais namais. Mes jų turime daugiau negu devynis tūkstančius, iš esmės turime tarybiniais metais statytų namų, kurie šiandien dar nėra renovuoti, būtent šių daugiabučių namų būklė yra pati blogiausia, jeigu kalbame apie nepriklausomos Lietuvos statybas, tokių pavienių atvejų gal yra, bet jų nėra tiek daug, kad būtų galima absoliutinti.

Bet pati blogiausia situacija yra su tais namais, kurie gyvena ketvirtą ar penktą gyvavimo dešimtmetį. Šiuo atveju, esame atlikę tyrimą, kad tokių prastos būklės namų yra daugiau nei pusantro šimto, kur reiktų neatidėliotinų darbų, ten reikalingos labai didelės investicijos“, – laidoje sako V. Benkunskas.

NT ekspertas Arnoldas Antanavičius laidoje tikino, kad šis pavyzdys labiau šaukštas deguto medaus statinėje.

„Vien iš techninės pusės žiūrint, nauja statyba niekada neišvengia kažkokių poslinkių per pirmuosius metus ir galbūt per pirmus metus nusidažius sienas, nereikėtų nustebti, kad jos sutrūkinėja ir ten reikia minimalaus kosmetinio remonto, bet čia kalbame apie kitokį dalyką. Pastatas pakankamai daug metų stovi ir viskas yra gana, mano supratimu, aiškiai įsigyvenęs į tą vietą ir tokių dalykų neturėtų būti, o jeigu tai vyksta, panašu, kad tai yra techninis brokas ir techninės problemos.

Aš tikrai nenoriu priskirti, kad tai naujos statybos atspindys ir kas šis įvykis yra naujos statybos charakteristika. Tai labiau šaukštas deguto, kuris gali sugadinti medaus statinę, nes tenka matyti viešoje erdvėje, kaip žmonės peikia naują statybą ir sako, kad sena statyba geriausia, bet čia būtų galima labai daug ginčytis. Žinoma, Vilniuje ir kituose miestuose yra naujos statybos butų, kurie nėra geros praktikos pavyzdžiai, bet tai labiau išimtys, o ne taisyklė ar konstanta, kad būtų galima sakyti, kad tai aktualu visiems naujiems objektams“, – sako ekspertas.

Paklausus, ką daryti žmogui, kuris gyvena būtent tame daugiabutyje, kuriame įvyko nelaimė, ekspertas tikina, jog dabar geriausia neskubėti ir nepriiminėti sprendimų. Anot jo, žalos reikalauti būtų sudėtinga.

„Patarimas būtų neskubėti, nes tokiame kontekste tai būtų sprendimas, nulemtas panikos ir skubėjimo. Dabar kažkokių staigių judesių gal nelabai turėtų būti, kita vertus, dabar yra toks rezonansas viešojoje erdvėje, suprantu ir įsivaizduoju, kad butą parduoti šiame pastatę būtų sudėtinga, nežinau, ar kažką spręstų maža kaina, nes žmogus, perkantis būstą, taip pat galvotų apie saugumą, nes kam verta pirkti būstą, kuris yra ant klaustuko“, – pataria ekspertas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (262)