Prezidentas G. Nausėda teigė, jog pandemija ne tik medicininė ar sveikatos apsaugos problema.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pandemijos įveikimas toli gražu yra ne tik medicininė, ne tik sveikatos apsaugos dalis, bet ir procesas, kuris yra susiję sus ekonominiais, socialiniais, net ir visuomenės psichologijos iššūkiais.
Štai kodėl žmonės jau šiandien laukia sprendimų, kurie bus nukreipti į ateitį. Viena vertus mes kalbame apie priemones, kurios šiuo metu turi padėti mūsų verslui išgyventi pačius sunkiausius mėnesius, tuomet, kai jis yra uždarytas, negali pradėti normaliai veikti. Bet mes jau žvelgiame šiek tiek ir į priekį, kalbėdami apie po–pandeminį laikotarpį, jis irgi bus pilnas iššūkių“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda patikino, kad valstybė nepamiršta verslo, žmonių, darbo vietų. Ir siūlo „adekvačias priemones“ darbo vietoms ir pajamoms išlaikyti.
Šalies vadovas tikėjosi šioje Seimo darbo sesijoje išspręsti Konstitucinio teismo (KT) krizę.
„Mes esame labai suinteresuoti tuo, kad KT epopėja baigtųsi, kad būtų paskirti tie nariai, kurie dar nėra paskirti“, – žadėjo prezidentas.
Jis teigė, kad Seimo pavasario sesijoje yra galimybių priimti naujo KT pirmininko kandidatūrą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen spaudos konferencijoje žadėjo, kad Seimas žada kokybę, ne kiekybę.
„Labai svarbu užtikrinti ramų, nuoseklų ir atsakingą Seimo darbą. (...) Akivaizdu, kad šiandien vis dar gyvename pandemijos sąlygomis, todėl svarbu užtikrinti sąlygas tiems, kurie nuo pandemijos nukentėjo. Turime akcentuoti teisėkūros kokybę, ne kiekybę“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė–Nielsen teigė, jog iki naujųjų mokslo metų pradžios turėtų būti patvirtintas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, kuris galiotų ilgiau nei viena politinė kadencija.
Ragina atsargiai žiūrėti į atlaisvinimus
Kalbėdamas apie galimus didesnius karantino atlaisvinimus, kuriuos siūlo valdančioji Laisvės frakcija Seime, šalies vadovas priminė, kokia dramatiška situacija yra Estijoje. Todėl ragino atsargiai atlaisvinti bet kokius ribojimus.
„Šitame kontekste, kuomet pasipila statistika iš Estijos, kuri šiuo metu išgyvena vieną iš dramatiškiausių pandemijos laikotarpių. Kada teko nuo pakankamai liberalios verslo ir gyventojų gyvenimo reguliavimo tvarkos pereiti prie kraštutinių ribojimų. Ir tai tenka daryti konstatuojant, kad net 98 procentai išanalizuotų ėminių yra britiškos atmainos...
Na, mes turime šiame kontekste kalbėti apie labai didelį atsakingumą prieš savo žmones. Kadangi kriterijus yra labai paprastas – žmogaus gyvybė su niekuo nelygintina, ir jokiais pinigais neišmatuojama“, – sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad visos valdžios institucijos turi sutarti labai aiškiai, kad „apribojimai gali būti mažinami tik tuo atveju, jeigu nekils nei menkiausio papildomo pavojaus mūsų gyventojams“.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen, kalbėdama apie valdančiosios Laisvės frakcijos pareiškimus priminė, kad tuo pačiu metu frakcija negali būti pozicijoje ir opozicijoje.
„Kalbant apie Laisvės partijos retoriką, noriu priminti, kad ji yra valdančiosios koalicijos dalis. Kaip žinia, būti ir pozicijoje, ir opozicijoje tuo pačiu metu negalima. Tai čia matyt, kad yra komunikacijos linijos pasirinkimo klausimas“, – sakė Seimo vadovė.
Estijoje nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas
Estijoje sparčiai plintant britiškojo varianto koronavirusui nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas, galiosiantis mažiausiai mėnesį, pirmadienį pranešė ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Kaip rodo naujausi duomenys, britiškoji viruso atmaina randama net 98 proc. išanalizuotų ėminių. Kiek mums žinoma, šis variantas plinta pusantro karto sparčiau ir yra ypač užkrečiamas, – visuomeninei televizijai sakė premjerė. – Dėl šios priežasties mokslo taryba taip pat patvirtino, kad yra tokio spartaus viruso plitimo priežastis, paaiškinimas – nes pastarosiomis savaitėmis plitimas tik spartėjo. Todėl ir nusprendėme uždaryti šalį, kiek tai įmanoma.“
Ragina toliau kokybiškai diskutuoti
G. Nausėda teigė, kad kol kas nematė partnerystės įstatymo projekto, jis ragino šiam pasiūlymui surinkti kuo įmanoma didesnį sutarimą parlamente.
„Kol kas partnerystės įstatymo projektų, kuriuos Seimas imasi svarstyti mes nematėme, žinome, kad yra keletas variantų. Tikiuosi, kad šių įstatymų projektų atžvilgiu pirmiausia būtų sutarimas pačiame Seime, kiek galima platesnis. Nes tai atspindės ir tam tikrą sutarimą visuomenėje. Aš kaip prezidentas atidžiai seksiu šitą procesą, jis turi pagaliau įgyti teisinę išraišką, ko iki šiol nedarėme, vengėme šių klausimų sprendimo. Todėl iniciatyvos pagaliau atnešti į šį Seimą ir priimti sprendimus yra visiškai sveikintinas“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas kalbėdamas apie Stambulo konvenciją, pabrėžė, jog šį dokumentą būtina tinkamai išdiskutuoti, bet atsiranda vis daugiau kokybiškų diskusijų.
„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame yra kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek ir įvedama sąvoka "socialinė lytis", tai pakankamas naujadaras mūsų politinėje leksikoje. Tikrai atidžiai jį nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus. Matau, kad kai kurios nuostatos yra susijusios ir su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui, net ir žodžio laisvei.
Todėl šį dokumentą mes turime labai gerai apsvarstyti. Todėl ir sveikinu sprendimą vis dėl to diskutuoti, dėl paties ratifikavimo apsispręsti vėliau. Šiandien man labiausiai trūksta kultūringų diskusijų“, – apie diskusijas dėl Stambulo konvencijos sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad palaiko Seimo sprendimą šį klausimą svarstyti tik rudens sesijoje, po ilgų diskusijų.
Šalies vadovas priminė, kad kalbėdamas apie kunigą Algirdą Toliatą jis norėjo akcentuoti kultūringą diskusiją, bet į kunigo kvietimą buvo atsakyta „ne tokiomis kultūringomis priemonėmis“.
Jis teigė, kad mato vis daugiau rimtų, išsamių straipsnių ir diskusijų Stambulo konvencijos tema.
„Šitaip mes judame teisinga linkme“, – tikino šalies vadovas.
Prezidentas tikino, kad niekada nepasisakė už visuomenės skaldymą, o už vieningą poziciją.
„Bet pirmiausia savo pasisakymais norėjau atkreipti dėmesį į tai, kokia diskusijų kultūra šiuo metu yra Lietuvoje. Ir kuomet yra sakoma, kad tai pandemijos pasekmė, kad tai visuomenės nuovargio pasekmė, aš su tuo sutinku tik iš dalies. Manau, kad mūsų diskusijos kultūroje slinktys įvyko prieš kurį laiką, todėl mes turime grįžti prie normalaus bendravimo tono, pagarbos kitaip manančio. Šiandien to pasigedau iš abiejų pusių“, – savo teiginius aiškino šalies vadovas.
Palaiko privalomą testavimą
G. Nausėda teigė, kad tam tikrų profesijų atstovai turi testuotis nuo koronaviruso.
„Mes šiek tiek pastaruoju metu komunikacinėje erdvėje pasiklydome tarp terminų. Ir žodis „privalomas“, tapo „priverstinis“ ir su tuo susijusios kažkokios neva sankcijos, kurias žmonės patirtų dėl testų. Bet grįžkime prie esmės, kai kurios profesijos susijusios su (...) elementariu reikalavimu, privalomumu testuotis, tam, kad galėtų atlikti savo darbą. Šioje vietoje aš nematau jokio prievartos mechanizmo, nes tai yra elementarus dalykas, kurį reikia padaryti. Kad nebūtų sukelta grėsmė nei sau, nei kitiems“, – aiškino šalies vadovas.
Prezidentas siūlo 6 įstatymų pakeitimus
G. Nausėda šioje sesijoje Seimui siūlo šešis įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su viešaisiais pirkimais, kova su korupcija, mokesčiais ir teismų darbu. Vyriausybė savo ruožtu ketina pateikti per 110 iniciatyvų.
Į pirmą pavasario sesijos posėdį Seimas rinksis trečiadienį.
Pagal Seimo valdybos sprendimą, nuo kovo 10 dienos iki birželio 30 dienos planuojama surengti 50 Seimo posėdžių.
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.
