Paprašyta papasakoti, kodėl vis dėlto nusprendė universitete pasirinkti ginekologės specialybę, A. Valytė prisiminė, kad siekis tapti gydytoja atsirado dar augant medikų šeimoje.

„Mano mama buvo vidaus ligų gydytoja, daug metų vadovavo skyriui, dirbo poliklinikoje su pacientais ir iš tikrųjų medicina man yra nesvetima nuo pat mažų dienų. Tačiau, kai reikėjo rinktis specialybę ir kadangi mokiausi labai gerais pažymiais, galėjau rinktis specialybę, kurioje buvo aukščiausias praeinamumo balas.

Akušerija-ginekologija buvo viena iš tokių sričių ir, kita vertus, norėjosi rinktis šiek ekstremalesnę specialybę, norėjosi užsiimti ne vien tik terapiniu darbu, profilaktika ir gydymu, bet kad būtų galima matyti ir greitą efektą.“

Pasak jos, norėjo ir chirurgijos, ir gimdymo, o akušerija, tikino A. Valytė, turi labai įdomų devynių mėnesių periodą.

„Nėštumas yra kaip amerikietiški kalneliai ir iš tikrųjų rezultatas yra džiuginantis, greitas ir ta moralinė grąža yra tikrai didelė. Kita vertus, ir operacinis-chirurginis aspektas taip pat imponavo, kad galima atlikti tam tikros rūšies, galbūt ne tą plačiąją chirurgiją, apsiriboti moters organizmu, bet irgi atlikti chirurginius veiksmus ir matyti greitą efektą.“

Akušerės-ginekologės teigimu, sovietiniais laikais gydytojas-terapeutas iš tiesų buvo tas gydytojas, kuris gydė chronines ligas. Šiais laikais, sako ji, daugiau atsiranda holistinės, integruotos medicinos, kai pradedama žiūrėti, ką daugiau skirti žmogui ir ne vien tik medikamentais gydyti. Holistinis požiūris, patikslino laidos vedėja Rima Balaškienė, kai į žmogų žiūrima kaip į visumą ir jis nėra skirstomas pagal atskirus organus ir jų gydymą.

„Pas mus buvo žmogus kaip puzlės detalės – vienas detales atiduodame chirurgams, kitas – ginekologams, trečias – kardiologams. Rytų medicinoje to nėra, nes rytų specialistas pagal išvaizdą, pagal diagnostiką, pagal akių, odos spalvas, išskyrų pobūdį žiūri, kaip tam žmogui padėti ir gydyti jį kaip visumą.

Iš tiesų, nėra vienos ligos, pavyzdžiui, kraujagyslės yra visur. Tiek gimdoje, tiek smegenyse, tiek kepenyse, tai ne vien tik širdies kraujagyslės yra kardiologo prerogatyva. Vėlgi, sakoma, kad dvasia slepiasi širdyje ir čia vėl kiti niuansai. Taigi, tas žmogaus suskaidymas atskirais gabalais, atskirais organais, padaro mus iš tikrųjų gana mechanistinio pobūdžio gydytojais. Realiai ir į tą pačią siaurąją akušeriją-ginekologiją galima žiūrėti ir iš kitų ligų pozicijų. Tuo labiau, kad mes ir nėščiųjų turime su daugybe gretutinių ligų. (…) Tokių pacienčių daugėja, todėl irgi turime integraliai žiūrėti.“

Gydytoja pasakojo, kad šiais laikas kiekvienos ligos gydymas turi savo algoritmą. Pavyzdžiui, jeigu asmuo suserga COVID-19 infekcija, nustatoma, kokio sunkumo yra lygis ir tai galioja bet kuriai kitai ligai.

„Jokios kūrybinės laisvės ir kartais žiūri, kad galbūt reikia skirti antibiotiką arba nereikia, kai yra paribinė situacija. Bet jeigu sakysi, kad pagal algoritmą tai šiek tiek priklauso arba šiek tiek „pritempta“ prie algoritmo rėmo, paskirsi ir niekas tavęs nenubaus. Bet jeigu nepaskirsi, ir neduok, Dieve, kažkokia komplikacija išsivystys, bus blogai.

Pacientas gali būti tokiu atveju nepatenkintas, „pajungti“ teisines instancijas ir todėl gydytojui geriau viską daryti pagal algoritmą ir jokių „fantazijų“. Iš tikrųjų, tokiu atveju mus gydytojus diskredituoja kaip žmones, kurie gali kūrybiškai mąstyti. Tokiu atveju, jeigu galvojant apie algoritmą, nereikia 10 metų mokytis. (…) Kita vertus, ar tada apskritai verta dėti šitiek sąnaudų ruošti specialistą, kai gali suvesti simptomus, užduoti programą robotui ir jis tau „išmes“, ką nurodyti.“

Foto: Shutterstock

A. Valytė vis dėlto pridūrė, kad medicinoje pasitaiko ir anomalijų, ir kitų įvairių iššūkių, kur kūrybingas, pavyzdžiui, chirurgas žinos, ką daryti.

Kalbėdama apie vyrų, kurie dirba ginekologais, ir moterų, kurios dirba ginekologėmis, skirtumus, gydytoja sakė, kad vyrams yra geriau dirbti, kur yra stacionarinis darbas.

„Tiesiog atrodo, kad tai yra pakankamai „vyriška“, pakankamai logiška sritis. Aišku, yra reikalinga ir ištvermė, ir kartais yra reikalingi greiti, loginiai sprendimai. (…) Kartais vyrai greičiau ir tiesmukiau priima sprendimus negu moterys. (…) Bet kada yra ambulatorinė grandis, vis tik galbūt rutiniškai daugiau renkamasi moteris.

Kita vertus, poliklinikose, šeimos klinikose moterų ginekologių turbūt yra didžioji dalis, o vyrų – labai nedidelė. Tiesiog natūraliai išeina, kad renkasi moteris.“

Svarbu, ar užsimezga ryšys

Kalbėdama apie intymius dalykus ir kam pacientės išreiškia daugiau pasitikėjimo, akušerė-ginekologė svarstė, kad per trumpą vizito laiką arba užsimezga ryšys su gydytoju, arba ne.

„Kartais užtenka bendravimo, kartais užtenka kelių frazių ir moteris tikrai atsiveria, išsipasakoja savo labai subtilius dalykus. Kad moteris gali geriau suprasti, tai dėl to, jog fiziologija yra tokia pati. Jos gali labiau atjausti, gali labiau suprasti, tai čia taip turėtų būti“.

Paklausta, ar tiek laiko dirbdama su moterimis, jau gali sakyti, kad puikiai jas pažįsta, gydytoja šyptelėjo ir sako „kas jas gali pažinti? Moteris kaip okeanas, kaip neaprėpiamas pasaulis“. Vis dėlto paprašyta paaiškinti, ar moters charakteris iš tikrųjų keičiasi tiek, kiek jos ciklas keičiasi per metus, A. Valytė tokiai minčiai pritarė.

„Iš tikrųjų, vien mėnesio eigoje moters charakteris keičiasi. Kita vertus, jeigu net žiūrėtume iš hormonų pozicijos, tai yra labai paprasti dalykai, baziniai kiaušidžių hormonai estrogenai ir gestagenai, kitaip tariant, progesteronas. Pirmą ciklo pusę vyrauja estrogenai, maksimaliomis dozėmis, antroje – progesteronai. Ir nuo to priklauso moters nuotaikos, emocijos.

Estrogeninėje fazėje ji žydi, ji graži, skaisti veido oda, spuogai neberia, kūnas nepasunkęs, jaučiasi lengvesnė, skysčių nekaupia. Persiritus į antrą ciklo pusę, tampa vis piktesnė ir iki savo ciklo dienų tampa visiškai piktutė. Gali būti irzli, gali atsistojusi ant svarstyklių pamatyti, kad kilogramas ar pusantro prisidėjo, tai aišku nėra, kad antroje ciklo pusėje persivalgė, bet dėl hormonų poveikio kaupiasi skysčiai, atitinkamai pabrinkimai viso kūno, taip pat ir centrinės nervų sistemos ir tai iššaukia tam tikras reakcijas. Dėl to nebūna vienodų tiek hormoninių, tiek emocinių dienų.“

Pasak jos, moteris kiekvieną ciklo dieną per 28-30 mėnesio dienų dėl nevienodų hormonų aspektu dienų negali būti vienoda ir, juo labiau, vienodo charakterio.

„Natūralu, kad ji visą laiką kitokia ir kai vyrai sako, kad jie moterų nesupranta, teisingai ir daro, mat ir turi jų nesuprasti. (…) Moteris šiek tiek stabilizuojasi, tampa vienodesnė menopauziniame periode – hormonaliai vienodesnė, sėslesnė“, – tikino gydytoja.

Pasiteiravus, ar skiriasi jos darbas pandemijos metu, atsakė, kad praktiškai ne. Per pirmąją bangą teigė, kad pacienčių neturėjo, o per antrąją – jų labai padaugėjo.

„Tačiau mes puikiai įvaldėme visą darbą, visą apsirengimo metodiką, einame pasiruošę, kaip ir priklauso. Iš tikrųjų, šioms pacientėms toks minusas, kad negali dalyvauti artimas žmogus. Nors ir per pirmą kovidinę bangą artimųjų taip pat neleidome dalyvauti ir vyrai nedalyvaudavo gimdyme. Po to akušerių-ginekologų draugijos prezidentė rašė raštus Sveikatos apsaugos ministerijai, tam tikroms instancijoms, kad tai būtų galima daryti atlikus testą.“

Iki šiol, tikino A. Valytė, net ir skaudžiau smogus antrajai bangai, tai leidžiama daryti. Ji taip pat pasidžiaugė, kad gimdyvės šiuo laikotarpiu yra labiau susikaupusios, mažiau prašo nuskausminamųjų ir sklandžiau pagimdo.

Paklausta, koks dabar Lietuvoje yra gimstamumas, atsakė, kad Lietuva nesiekia minimalios kartelės, todėl kaip tauta nedidėjame. Taip pat pabrėžė, kad egzistuoja tam tikras ryšys tarp moters santykių su vyru ir tam tikrų patologinių darinių formavimosi su lytimi susijusiuose organuose.

„Tai yra ginekologinė sfera ir krūtys. Sergamumas krūtų ligomis, kaip žinoma, yra pirmoje pagal sergamumą ir mirtingumą. Santykiai su vyru irgi gali turėti tam tikros įtakos.“