„Kadangi valstybėse kyla daug hibridinių grėsmių, natūralu, kad stiprinamos įvairių institucijų galios kovoti su jomis, bet lygiagrečiai reikia stiprinti ir nepriklausomą žvalgybų veiklos kontrolę“, – BNS sakė vienas iš koncepcijos autorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, pagal koncepciją, siūloma steigti nepriklausomą žvalgybos ombudsmeno institutą, skirtą kontroliuoti dviejų tarnybų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklą.

L. Kasčiūno teigimu, koncepcijos projektą parengė kelių Seimo komitetų atstovų darbo grupė. Kitą savaitę jį turėtų svarstyti NSGK, o šiam pritarus bus kreipiamasi į Seimo valdybą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ji turėtų parengti jau konkrečias įstatymų pataisas.

Siūlymas Lietuvoje įkurti žvalgybos kontrolieriaus instituciją atgimė, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

Jame, be kita ko, siūlyta įteisinti galimybę žvalgybos tarnyboms iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

Jas sukritikavo žmogaus teisių gynėjai, o tuomet opozicijoje buvę konservatoriai registravo siūlymą įsteigti žvalgybos ombudsmeno institutą. Vėliau tą patį pasiūlė ir Seimo NSGK, pernai pavasarį atlikęs tyrimą dėl pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai Valstybės saugumo departamente rinktą medžiagą.

Nepaisant to, praėjusių metų gegužę tuometinių valdančiųjų – „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – narių balsais ši iniciatyva atmesta. Tuometinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad žvalgybos kontrolieriaus institutas reikalingas, bet agitavo nepalaikyti tuometinės opozicijos projekto, nes savo projektą rengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė.

Opozicija siūlė įkurti nepriklausomą žvalgybos kontrolieriaus tarnybą, kad ji vertintų žvalgybos institucijų bei pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.

Tuo metu pagal premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės projektą, atskiros ombudsmeno įstaigos nebūtų, bet daugiau įgaliojimų būtų suteikta Seimo kontrolieriui. Jis nagrinėtų skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, prižiūrėtų žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo teisėtumą ir pan.