Anot bylos medžiagos, teisėsauga 2014-ųjų liepą Vilniuje gyvenančiam 1989 metais gimusiam Nigerijos piliečiui pateikė įtarimus dėl pinigų plovimo ir dokumentų klastojimo, jis buvo sulaikytas ir vėliau paleistas į laisvę.

Skundą pateikusio vyro teigimu, tais pačiais metais buvo panaikintas jo leidimas gyventi Lietuvoje, kurį institucijos atsisakė pratęsti dėl to, kad jis buvo laikomas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiu asmenu. Tačiau, tuo pačiu vyras buvo įpareigotas likti Lietuvoje ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Taip pat nurodoma, kad 2015-ųjų rugpjūtį gimė Nigerijos piliečio ir lietuvės sūnus, kuriam suteikta Lietuvos pilietybė.

Bylos duomenimis, vyras teigia, kad ikiteisminis tyrimas vis dar yra nebaigtas, o Lietuvos teismai 2017 metų gruodį galutinai atmetė jo skundus dėl nepateisinamai ilgo proceso.

Nigerijos pilietis tvirtina, kad toks ilgas procesas sutrukdė jam įteisinti savo buvimą Lietuvoje, jis negalėjo susirasti darbo ir susituokti.

„Remdamasis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniais dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir teisės į pagarbą asmeniniam ir šeimos gyvenimui, pareiškėjas skundžiasi dėl ikiteisminio tyrimo trukmės ir dėl to, kad būtent dėl šios trukmės, jis yra nesaugioje padėtyje, kuri įtakoja jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą“, – rašoma Strasbūro teismo medžiagoje.

Teismas turėtų nuspręsti, ar Lietuva nepažeidė jo teisių į teisingą teismą ir privatų gyvenimą.

EŽTT byloje taip pat kvietė Lietuvą pateikti naujausius duomenis apie ikiteisminį tyrimą ir nurodyti, ar apribojimai, dėl kurių pareiškėjas skundžiasi, vis dar galioja, o jei ne – kada jie buvo panaikinti.