Laidoje jis teigė, kad nors atvejų skaičius po truputį vėl leidžiasi, tačiau prognozuoti spartesnio kritimo kol kas negalime.
„Iš duomenų tokių ženklų, kad galėtume sakyti, jog kritimas spartės, kol kas nematau. Negalime sakyti, kad dabar pradės spartėti. Mes dabar turime situaciją, kad maždaug nuo vasario 16 dienos stovime vietoje. Tas mūsų atvejų rodiklis 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodo, kad nukritome žemiau 250, bet nuo vasario 16 dienos aplink tą skaičių ir laikosi“, – sakė jis.
V. Zemlys–Balevičius laidoje teigė, kad būtina pasidžiaugti ir nukritusiu teigiamų tyrimų dalies procentu.
„Kas įvyko gerai, tai kad nukrito 1 procentu teigiamų tyrimų dalis, nuo 7 iki 6 procentų. Jeigu dabar mes turėjome tokį pasvyravimą, kai stovėjome vietoje, dabar sumažėjo, tikėkimės, kad važiuosime toliau. Nes visiems norisi, kad su ta epidemija mes susitvarkytume. Bet tas faktas, kad stovėjome beveik mėnesį, tai neramina“, – sakė V. Zemlys–Balevičius.
Ekspertų tarybos narys aiškino, jog kol kas sunku pasakyti, kodėl paskutines savaites matome atvejų bangavimą.
„Sunku pasakyti. Norint pasakyti, kodėl taip banguoja, reikia dar papildomų duomenų. Aišku, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenų mums trūksta dėl židinių. Nes žiūrint į bendrus atvejų skaičius mes galime konstatuoti bangavimo faktą, bet išsiaiškinti iš kur tai yra, jau tikrai sunkiau“, – aiškino duomenų mokslininkas.
Jis teigė, kad jei šie duomenys būtų pasiekiami, būtų galima aiškiai pasakyti, kodėl matomas bangavimas, kur daugėja užsikrėtimų.
„Žiūrint į „Google“ ir „Apple“ mobilumo duomenis, matome, kad mobilumas padidėjo, čia galėtų būti viena priežastis. Iš kitos pusės, padidintos testavimo apimtys. Tai yra įvairių hipotezių, bet pasakyti dėl ko konkrečiai kilo arba krito yra pakankamai sunku“, – laidoje „Delfi rytas“ aiškino V. Zemlys–Balevičius.
Nors atvejų skaičius pamažu vėl krenta, tačiau mirčių statistika kol kas nedžiugina. Anot laidos „Delfi rytas“ pašnekovo, mirtys ir hospitalizacijos rodikliai seka paskui atvejus.
„Ką mes visi užmirštame, tai yra britiškos atmainos paplitimas. Dabar yra didžiausia rizika, kad ta britiškoji atmaina, kuri yra labiau užkrečiama, po truputį pas mus plinta. Gal ji prisidėjo prie to bangavimo. Bet tokių duomenų, kuri rodytų, koks paplitimas viename ar kitame regione, mes neturime“, – sakė laidos pašnekovas.
Ar jau laikas atsisakyti judėjimo ribojimų?
Pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) spręs, kaip atlaisvinti judėjimo ribojimus.
Anot V. Zemlio–Balevičiaus, būtina įvertinti, ar šio ribojimo laikomasi.
„Visi apribojimai neša naudą, kol jų yra laikomasi. Dabar yra klausimas, kiek yra laikomasi to apribojimo realiai dėl judėjimo tarp savivaldybių. Vyriausybė turi duomenis transporto judėjimo, pagal tai galėtų spręsti, tuo galėtų pasidalinti ir su visuomene. (…) Jeigu judėjimas tarp savivaldybių dabar išaugęs, tai reiškia, kad to apribojimo žmonės nesilaiko. O jeigu nesilaiko, tai jį laikyti prasmės nėra“, – sakė V. Zemlys–Balevičius.
Jis aiškino, kad jei šio apribojimo vis dar yra laikomasi, tai gali padėti neleisti britiškai viruso atmainai plisti Lietuvoje.
„Jeigu ji dar nėra paplitusi po visą Lietuvą, tai ką reiškia, jei mes atlaisviname judėjimą? Tai reiškia, kad mes ją išnešiosime po visą šalį. Tai nėra gerai, nes britiška atmaina yra pavojingesnė, geriau plinta. Nesakau, kad taip bus, bet mes rizikuojame, kad mes turėsime augimą“, – sakė duomenų mokslininkas.
Kokia bus vasara?
Statistikos departamento duomenimis, Lietuva vis dar yra C scenarijuje. Kada sulauksime B, ar net A karantino scenarijaus sąlygų, anot pašnekovo, sunku pasakyti.
„Viskas priklauso nuo mūsų atvejų kritimo greičio. Ir visos prognozės yra beprasmės, mes galime šnekėti tik apie scenarijus „kas būtų, jeigu“. Nes pavyzdžiui, vasario 17 dieną mes turėjome kritimą apie –20 procentų, tai per tą nepilną mėnesį, kai mes stovėjome vietoje, jeigu kritimas būtų išsilaikęs, tai būtume ženkliai arčiau to B scenarijaus“, – aiškino jis.
V. Zemlys–Balevičius prognozavo, kad vasarą jau galėsime gyventi kur kas laisviau.
„Taip, mano nuomone, atsižvelgiant į sezoniškumą, procesai vyksta, nors gal jie nėra matomi, tai tikrai turėtų padėti. Man tenka ekspertų taryboje matyti, nors mūsų valstybė nedirba taip greitai, kaip norėtųsi, bet darbas vyksta paruošiamasis dėl kontaktų nustatymo. Ir viruso sezoniškumas mums tikrai turėtų padėti ir vasarą. Žmonės kritikuoja, kad mes su tuo virusu amžinai gyvensime, bet aš nematau (priežasčių, aut. p.), kodėl mes šią vasarą negalėtume turėti to, ką turėjome praeitą vasarą“, – laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį sakė V. Zemlys–Balevičius.
Jis sutiko, kad rizikų dar yra, kad ir britiškoji viruso atmaina.
„Jos gali viską sugadinti, čia yra vienintelė rizika. Bet jeigu mes su epidemijos valdymo priemonėmis numuštume tą atvejų skaičių iki A scenarijaus, ką buvome padarę praeitą vasarą, tada ir gyvensime normaliai“, – tikino ekspertų tarybos narys.
V. Zemlys–Balevičius ragino visus būti ambicingais ir suvaldyti pandemiją.
Statistikos departamento duomenimis per praėjusią parą šalyje nustatyta 213 naujų COVID–19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės. Tyrimų per praėjusią parą buvo atlikta per 2,7 tūkstančio.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 238,7 atvejo.
