„O tai menkintų mano savivertę bei žemintų orumą“, – nurodė vilnietis Dargaudas K.

Į Lietuvos kariuomenę pašauktas vyras kreipėsi į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, prašydamas atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tuo metu kariuomenė nesutiko patenkinti Dargaudo K. prašymo, nes šauktinis nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos darančiomis neproporcingai didelę žalą asmens, šeimos ar darbo interesams. Šį sprendimą palaikė ir Krašto apsaugos ministerija, pažymėjusi, kad karo tarnybos atlikimo laikotarpiu su šauktiniu sudaryta darbo sutartis negali būti nutraukta, o darbdavys privalės šauktinį grąžinti į ankstesnes pareigas, be to, darbdavys turi galimybę gauti subsidiją darbo užmokesčiui.

Su tokiu sprendimu nesutikęs vilnietis kreipėsi į teismą, prašydamas ne tik panaikinti jam nepalankų sprendimą, bet ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dargaudo K. skunde teismui buvo teigiama, kad dar 2019 m. sausio mėnesį jis buvo atrinktas ir pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kurią turėjo atlikti tais pačiais metais.

„Man padaryta žala negali nusverti konstitucinės piliečio pareigos atlikti karo tarnybą“

Šauktinis teigė, kad dirba vienoje šalyje gerai žinomoje pramogines paslaugas teikiančioje bendrovėje, yra padalinio vadovas, atsakingas už klubų, veikiančių trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, veiklą.

„Ministerijos aiškinimas, kad mano darbo vieta bus išsaugota ir aš po tarnybos turėsiu būti grąžintas į tarnybą, tik formaliai atitinka įstatymo nuostatas, tačiau tikrosios faktinės situacijos neatspindi, – teismui nurodė vyras. – Aš, kaip padalinio vadovas, aptarnauju tris regionus, o darbdavys, skirdamas mane į šias pareigas, investavo į mano darbo sąlygas: apmokė bei patyrė kitų išlaidų ir tikėjosi, jog aš ilgą laiką dirbsiu bendrovėje. Man išėjus atlikti karo tarnybą, darbdavys į mano vietą turėtų priimti kitą darbuotoją, todėl jį apmokydamas patirtų papildomų išlaidų, o po tarnybos kariuomenėje grįžęs aš jau būčiau praradęs kvalifikaciją, todėl darbdavys vėl turėtų papildomų išlaidų.“

Dargaudas K. taip pat suabejojo, ar sugebėtų išsaugoti savo darbo vietą ir užimamas pareigas.

„Šiuo atveju tik deklaruojama, jog galbūt ateityje man padaryta žala negali nusverti konstitucinės piliečio pareigos atlikti karo tarnybą, tačiau visiškai neatsižvelgiama į mano, kaip piliečio, konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias bei sveikas darbo sąlygas ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, – teigė vilnietis.

Dargaudas K. skunde teismui nurodė, kad jo darbas yra tinkamai apmokamas, sudaro sąlygas gyventi oriai.

„Tačiau turiu pagrindo nerimauti, kad grįžęs po karo tarnybos, dėl savo nekompetencijos ir kvalifikacijos praradimo galiu prarasti darbo vietą, o kito taip pat apmokamo darbo nesugebėsiu rasti ir negaudamas pajamų, nesugebėsiu išlaikyti gyvenamojo būsto, padengti kitų būtinųjų išlaidų, – teigė šauktinis. – Mano sutuoktinės pajamos nėra didelės, be to, ji pati studijuoja ir moka už mokslą, o atlikdamas karo tarnybą, savo finansines pareigas ir net išlaikymą iš dalies turėčiau perkelti savo sutuoktinei, o tai menkintų mano savivertę bei žemintų orumą.“

Išmokos nepakaks net pragyventi

Jo teigimu, dėl šauktiniams mokamos itin mažos išmokos buitinėms išlaidoms būtų daroma neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ir šeimos interesams: „Šios išmokos nepakaktų ne tik mano turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti, bet ir minimalioms būtinosioms išlaidoms.“

Asociatyvi nuotrauka

Vilnietis taip pat nurodė, kad vidurinę mokyklą baigė 2011 m., kai privalomos karo tarnybos Lietuvoje nebuvo, todėl neturėdamas jokių rizikų, jis tais pačiais metais įstojo studijuoti, įsidarbino ir neplanavo savanoriškai atlikti karo tarnybos.

„Iki 26 metų nebuvau pašauktas atlikti karo prievolės, todėl tikėjausi, kad daugiau nebūsiu šaukiamas jos atlikti, – prašyme atidėti tarnybą Dargaudas K. nurodė, kad kariuomenės ir jai pavaldžių institucijų argumentai prieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo principams bei konstituciniams lūkesčiams. – Atsižvelgiant į mano gimimo datą, pradėdamas atlikti karo tarnybą 2019 m. gruodžio mėnesį, niekaip jos visos negalėčiau atlikti, kol man sueis 27 metai.“

Tuo metu Lietuvos kariuomenė, atsikirsdama į Dargaudo K. skundo argumentus, sutiko, kad „karo tarnybos atlikimas sukelia tam tikrų nepatogumų ir apribojimų bei daro žalą asmeniniams interesams, tačiau ši žala vertinama atsižvelgiant į konstitucinę prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams.“

„Turimas darbas savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams, dėl ko karo tarnybos atlikimas būtų negalimas, tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės Dargaudas K. patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks jo ateitį, kels realų pavojų sveikatai bei gyvybei, – pažymėjo Lietuvos kariuomenės atstrovai. – Be to, karo prievolė atidedama tik su sąlyga, kad ji bus atlikta kitu laiku, tačiau iš pareiškėjo argumentų apie darbą matyti, kad tai ilgai trunkančio pobūdžio aplinkybė, todėl nebūtų įmanoma užtikrinti šios prievolės atlikimo.“

Anot kariuomenės teisininkų, Dargaudas K. nenurodė, kada kitu laiku jis galėtų atlikti karo tarnybą.

„Apie karo prievolės atlikimą buvo žinoma nuo 2015 m., todėl suprasdamas savo pareigą atlikti karo tarnybą, Dargaudas K., prisiimdamas bet kokius įsipareigojimus, pats prisiėmė riziką“, – Lietuvos kariuomenės nuomone, vyras tinkamai neįvertino rizikos patekti į šauktinių sąrašus.

Be to, pažymima atsiliepime, turimas darbas ir finansiniai įsipareigojimai negali būti vertinami kaip nepagrįstai didelė žala.

Kariuomenė: tai – menama žala

„Asmeniui atliekant karo prievolę, yra sudaromos galimybės prašyti atidėti būsto kredito dalies grąžinimo terminą, atliekant karo prievolę, asmeniui mokama 140,6 Eur išmoka buitinėms išlaidoms dengti bei išmokama vienkartinė išmoka“, – Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad Darbo kodeksas draudžia atleisti asmenį, kuris buvo pašauktas atlikti karo tarnybą, iš darbo ar kitaip pabloginti jo darbo sąlygas.

Asociatyvi nuotrauka

Lietuvos kariuomenė taip pat akcentavo, kad asmuo iki 26 m. gali būti bet kada pašauktas į tarnybą, įstatymas nenumato išimčių, jog asmeniui karo tarnybos metu suėjus 27 m., tarnyba turi būti nutraukta.

Kariuomenės atstovų pozicijai pritarė ir Dargaudo K. skundą išnagrinėję teisėjai – jų teigimu, šauktinis argumentus dėl karo prievolės atidėjimo iš esmės grindė tik menama žala, galinčia ateityje pasireikšti darbo vietos ar kvalifikacijos praradimu, darbdavio būsimais nuostoliais, galimybe, jog gali būti neužtikrintas šeimos finansinių įsipareigojimų tęstinumas ir pan.

„Tačiau šie argumentai turi būti vertinami tik kaip prielaidos, kurios nėra pagrįstos jokiais realiais įrodymais, sudarančiais pagrindą šias priežastis vertinti kaip galinčias realiai atsirasti“, – teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso nuostatos užtikrina Dargaudo K. lūkesčius, jog jam atliekant karo tarnybą iš darbo nebus atleistas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl tarnybos gali prarasti darbą.

Teisėjų teigimu, karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi įrodyti dvi aplinkybes – jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir tarnybą atliekant kitu metu, žalos bus išvengta.

Anot jų, šauktinio argumentai dėl jo kvalifikacijos praradimo taip pat yra pagrįsti tik prielaidomis.

„Bendro pobūdžio teiginių išvadai, jog Dargaudui K. bendrovėje tiesiogiai veiklos nevykdant devynis mėnesius, jam bus padaryta tokio masto žala, kad jam vėliau nebus galimybės atnaujinti turėtas (įgytas) žinias, informaciją, kuri dėl darbinių pareigų neatlikimo tam tikrą laiką nebuvo naudojama, nepakanka“, – teismas nurodė, kad aplinkybė, jog šauktinis darbinių pareigų neatliks devynis mėnesius, nelaikytina neproporcingai didele žala, atsižvelgiant į tai, kad Dargaudas K. vykdytų savo konstitucinę pareigą valstybei.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad po privalomosios pradinės karo tarnybos vyras turėtų galimybę tęsti darbus toje pačioje bendrovėje, nes šią teisę garantuoja įstatymai.

Teisėjai: valstybė – pirmoje vietoje

„Karo prievolės įstatyme nustatyta, jog karo prievolę atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu, – nurodė teismas. – Pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui, bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojami atidėti pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimai ir sudaromas atnaujintas mokėjimo grafikas.“

Asociatyvi nuotrauka

Teisėjų teigimu, Dargaudui K. yra žinoma apie galimybę karo tarnybos atlikimo metu atidėti būsto kredito mokėjimus.

„Karo tarnyba negali būti atidedama vien tik remiantis abstrakčiais asmens teiginiais, nepateikiant jokių įrodymų, kurie leistų jo nurodytas priežastis vertinti kaip galinčias realiai atsirasti“, – teismas taip pat nurodė, kad prašydamas atidėti tarnybos laiką Dargaudas K. nenurodė kito laiko, kada galėtų išeiti tarnauti, o tenkinus prašymą ir atidėjus karo tarnybą dėl darbo ar būtinųjų finansinių įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimo, iš esmės būtų paneigta konstitucinė prievolė visiems asmenims, kurie dirba ir turi finansinių įsipareigojimų atlikti karo tarnybą.

Pasak teismo, gerai apmokamą darbą turintis vyras nenurodė aplinkybių, kurios galėtų sukelti neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

„Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai ir patiriama žala turi būti vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolės pareigą, valstybės gynybos interesus ir padidėjusią grėsmę šiems interesams“, – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų vertinimu, Dargaudas K. įrodymais nepagrindė, jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas jam sukeltų tokio masto žalą asmeniniams ir visuomeniniams interesams, kuri būtų pagrindu atidėti Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą.

Tarnauti taip ir nereikėjo

Nors teismas ir konstatavo, kad Dargaudas K. privalo atlikti privalomąją karo tarnybą, tačiau šauktinių gretose jo taip ir nebuvo.

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovai, atsakydami į Delfi klausimus, informavo, kad iki 2020 m. sausio 1 d. atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo šaukiami karo prievolininkai nuo 18 iki 26 m., o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Karo prievolės įstatymo pakeitimas, kuriuo sumažintas šauktinių amžius iki 23 metų (su išimtimi studentams, kuriems tarnyba buvo atidėta studijų laikotarpiu – iki 26 m.).

„Todėl asmuo nebebuvo šaukiamas atlikti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, nes nebeatitiko Karo prievolės įstatymo reikalavimų“, – nurodė kariuomenės atstovai.

Anot jų, tuo metu, kai krašto apsaugos ministras paliko galioti Atrankos komisijos sprendimą neatidėti karo prievolininkui tarnybos, nors Dargaudas K. ir šį sprendimą apskundė teismui, tačiau „karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo“, karo prievolininko šaukimo procedūros buvo tęsiamos. Dargaudas K. buvo užregistruotas sveikatos patikrinimui, tačiau jis pasitikrinti sveikatos neatvyko, bet pateikė savo neatvykimą pateisinančias priežastis – nedarbingumą.

2019 m. paskutiniai karo prievolininkų pristatymai į karinius dalinius buvo numatyti lapkričio 30 d., o kadangi Dargaudas K. dėl pateisinamos priežasties neatvyko pasitikrinti sveikatos, jam turėjo būti paskirta data, bet nuo 2020 m. sausio sumažinius šauktinių amžių, karo prievolininkas taip ir nebuvo daugiau kviečiamas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

„Piktnaudžiavimo šiuo atveju neįžvelgiame“, – nurodė Lietuvos kariuomenės atstovai.