Dar 2011 m. balandžio pabaigoje bene visa šalies žiniasklaida skelbė apie šiurpią avariją, įvykusią Panevėžio rajone, kai lengvojo automobilio vairuotojas žuvo po vilkiko ratais.

„Avarija kelyje Panevėžys–Aristava–Sitkūnai įvyko netoli Uliūnų kaimo apie 16 val., – tada rašė Delfi. – Vilkiko „Mercedes“ vairuotojas, Estijos pilietis, nenukentėjo. Automobilio „Ford Scorpio“ vairuotojas, 40-metis Vadoklių kaimo gyventojas, žuvo iš karto. Sunkvežimis negalėjo išvengti susidūrimo, nes automobilis trenkėsi kaktomuša dideliu greičiu, išmušė vilkiko priekinį ratą, vilkikas tapo nevaldomas ir dar kelias dešimtis metrų stūmė suknežintą automobilį. Sunkvežimio vairuotojas vos išvengė ir jam grėsusio pavojaus: vilkikas atsidūrė kitoje kelio pusėje, sustojo ant stataus šlaito atbrailos.“

Tragiškos nelaimės priežastis tyrę policijos pareigūnai tuomet su žurnalistais pasidalijo viena iš versijų – esą lengvojo automobilio vairuotojas galbūt norėjo savo noru pasitraukti iš gyvenimo, todėl specialiai pasuko vairą ir išlėkė prieš vilkiką.

Tačiau šiandien, kai tragiškos avarijos byla jau seniai padėta į policijos tyrėjų archyvą, aišku, kad automobilį „Ford Scorpio“ vairavęs vyras apie savižudybę tikrai negalvojo – tuo metu jis buvo girtas, o prie automobilio vairo sėdo net neturėdamas teisės vairuoti, nes ši dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo atimta. Be to, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Šią Panevėžio rajone gyvenančios šeimos tragediją kaimo gyventojai jau ir pamiršo, tačiau tik ne sutuoktinio netekusi našlė – moteris po dešimties metų sužinojo, kad ji privalo atlyginti avarijoje žuvusio sutuoktinio padarytą žalą. Apie tai jai pranešė antstolis ir pareikalavo padengti žalą, kurią eismo įvykyje nukentėjusiam Estijos piliečiui kompensavo Transporto priemonių draudikų biuras.

O suma ne tokia ir maža – 33 tūkst. 650 eurų neskaitant skolos išieškojimo mokesčių.

Kad iki gyvenimo pabaigos tapo skolininke, našlė teigė sužinojusi tik prieš pusmetį, nors šią skolą, kaip paaiškėjo, dar 2012 m. birželį iš jos priteisė Panevėžio miesto apylinkės teismas. Teismo išduotame teismo įsakyme teigiama, kad moteris privalo taip pat sumokėti 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012 m. birželio iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 240 Eur žyminio mokesčio už teisme išnagrinėtą bylą.

Foto: Policija

Kad šis teismo dokumentas iki šiol galioja ir turi būti įvykdytas, avarijoje sutuoktinio netekusiai moteriai sukėlė tikrą šoką. Niekada reikalų su teisėsaugos pareigūnais neturėjusi moteris ėmė ieškoti pagalbos, bet jai niekas negalėjo padėti – teismo įsakymas jau seniai įsiteisėjęs, privalu jį vykdyti. O jeigu skola nebus padengta, antstolis gali areštuoti visą turtą, o vėliau – jį parduoti varžytynėse.

Supratusi, kad pateko į beviltišką situaciją, moteris kreipėsi į advokatą, šis Panevėžio teismui įteikė prašymą atnaujinti procesą dar 2012 m. išnagrinėtoje byloje.

„Manau, kad Transporto priemonių draudikų biuras teismui neteisingai nurodė skolininką – mane, nes už mano sutuoktinio sukeltą avariją ir žalos padarymo priežastis aš nesu ir negaliu būti atsakinga, – pareiškime teismui teigė moteris. – Mano situacija yra itin sudėtinga ir išimtinė, nes už kalto asmens veiksmus pagal teismo įsakymą turi atsakyti nekaltas asmuo daugiau kaip 33 tūkst. Eur suma.“

Ji taip pat nurodė, kad automobilis, su kuriuo jos vyras sukėlė tragišką avariją, priklausė būtent sutuoktiniui, tačiau buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytas bendra sutuoktinių nuosavybe.

„Aš jokių neteisėtų, kaltų, nusikalstamų veiksmų, kurie galėjo bent prisidėti prie žalos atsiradimo, neatlikau, – teigė ji. – Vairuoti transporto priemonių nemoku, niekada neturėjau leidimo vairuoti transporto priemones, transporto priemonė faktiškai priklausė sutuoktiniui, kuris slapta, būdamas neblaivus, ne tik sukėlė avariją ir padarė savo kaltais veiksmais žalą, tačiau ir pats žuvo. Sutuoktiniui niekada neleisdavau neblaiviam ar praradus leidimą vairuoti transporto priemonės, juolab kad automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju draudimu. Bet vyras, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, be mano žinios neblaivus sėdo į automobilį, o paskui važiuodamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su vilkiku su priekaba, įvykio metu žuvo. Kai baudžiamoji byla buvo nutraukta, maniau, kad viskas tuo ir pasibaigė, todėl kai gavau teismo pranešimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nesupratau, ką reikia daryti, nekantriai laukiau teismo posėdžio. Bet jo taip ir nesulaukiau.“

Moteris tikino, kad dėl sutuoktinio mirties sukelto emocinio sukrėtimo tik 2013 m. ji susitvarkė dokumentus dėl palikimo priėmimo, – dėl to teismas net buvo atnaujinęs terminą palikimui priimti.

„Apie savo pažeidžiamas teises sužinojau tik praėjusiais metais, kai gavau antstolio laišką, – teigė ji. – Nors anksčiau žinojau, kad vyksta kažkokie teisiniai dalykai dėl skolos Transporto priemonių draudikų biurui išieškojimo, tačiau dėl teisinių žinių stokos ir nesupratimo nemaniau, kad esu atsakinga už visą sutuoktinio skolą, nes palikimą buvau priėmusi pagal apyrašą – maniau, kad esu atsakinga tik už paveldėtą turtą. Prieš priimdama palikimą klausinėjau teisininkų, ar tikrai man ir mano vaikams nepereis visa sutuoktinio prievolė kompensuoti žalą, bet teisininkai mane patikino, kad kompensaciją turėsiu sumokėti tik paveldimo turto vertės dydžiu. Pasitikėjau jais, todėl vykdžiau antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo. Iki pat 2020 m. nežinojau ir nesupratau, kad iš manęs, kaip solidarios skolininkės, yra priteistas visas kompensacijos dydis už žuvusio sutuoktinio neteisėtais veiksmais padarytą žalą.“

Foto: TEISMAI.LT

Moteris pažymėjo, kad viena užaugino vaikus, o tada kreipėsi į antstolį, norėdama sužinoti, kiek dar jai liko grąžinti skolos.

„Kai gavau atsakymą, supratau, kad yra įvykusi kažkokia klaida“, – moteris tikino, kad teisine kalba surašyti teismo dokumentai nei tuo metu, nei dabar jai nebuvo ir nėra suprantami, nes, kaip teigė, „mano išsilavinimas yra tik pagrindinis“.

Prašydama atnaujinti procesą byloje dėl skolos priteisimo moteris pažymėjo, kad ji nėra atsakinga už padarytą žalą, skolą išieškantys draudikai „pareiškė procesinius reikalavimus ne tam asmeniui, o teismas priėmęs teismo įsakymą padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą“.

„Kreditorius neteisingai nurodė mane kaip skolininkę, negaliu aš būti atsakinga už sutuoktinio skolas visu savo ir vaikų turtu“, – tvirtino ji.

Su tokia moters pozicija nesutiko Transporto priemonių draudikų biuras, jis buvo atlyginęs avarijoje padarytą žalą.

„Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, reikalavimas buvo pareikštas pagrįstai, taip pat yra nurodytas tinkamas skolininkas – eismo įvykio metu transporto priemonę bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdžiusi savininkė“, – nurodė draudikų teisininkai.

Jų teigimu, prašymas atnaujinti procesą pateiktas ne tik praleidus įstatymo nuostatose įtvirtintą trijų mėnesių, bet ir naikinamąjį penkerių metų terminą.

„Apie skolininkei priimtą nepalankų teismo sprendimą turėjo tapti žinoma ne tik iš teismo gavus procesinius dokumentus, bet ir antstoliui pradėjus vykdyti teismo sprendimą“, – draudikai nesutiko su reikalavimu atnaujinti beveik prieš dešimt metų pasibaigusį teisminį procesą.

Transporto priemonių draudikų biurui pritarė ir teismas – nutarė moters prašymo netenkinti.

„Pareiškėjos teigimu, aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir teikiamas prašymas dėl civilinės bylos atnaujinimo, paaiškėjo tik 2020 m. gavus vykdomosios bylos kopiją ir teismo įsakymo išdavimo bylos kopiją, t. y. gavus duomenis, patvirtinančius, kad kreditorius neteisingai nurodė prašyme dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko asmenį ir teismas padarė akivaizdžią klaidą išduotame teismo įsakyme nurodęs už žalą neatsakingą asmenį, – nurodė teisėjai.

– Susipažinęs su civilinės bylos ir teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiaga, teismas nesutinka su pareiškėjos nurodytais argumentais. Pati pareiškėja savo prašyme nurodo, kad gavo teismo įsakymą ir pranešimą dėl skolos iš jos priteisimo, tačiau dėl teisinių žinių stokos nežinojo, ką reikia daryti. Vykdomojoje byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjai apie skolos išieškojimo (būtent iš jos) faktą, skolos dydį turėjo būti žinoma nuo 2012 m. spalio 30 d., kai jai asmeniškai buvo įteiktas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimas įvykdyti sprendimą. Minėtuose vykdomuosiuose dokumentuose aiškiai nurodytos sumos, kurias skolininkė turėjo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau nurodymo neįvykdė, dėl to buvo pradėti tolimesni išieškojimo veiksmai.“

Foto: TEISMAI.LT

Anot teismo, dar 2014 m. moteris kreipėsi į antstolį su prašymu sumažinti išskaitas iš jos darbo užmokesčio, „todėl teiginys, kad pareiškėja tik 2020 m. sužinojo, kad yra skolininkė už eismo įvykio metu padarytą žalą, prieštarauja vykdomojoje byloje esančiai medžiagai.“

„Skolininkė tik 2020 m. rugsėjį, t. y. praėjus beveik 8 metams nuo vykdomosios bylos užvedimo, pateikė antstoliui prašymą vykdomąją bylą nutraukti, – pabrėžė teismas. – Pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo visas galimybes kreiptis į civilinę bylą išnagrinėjusį teismą ar į antstolį nedelsdama, kai tik sužinojo apie skolos iš jos išieškojimą, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, pareiškėjos atveju nėra susidariusi tokia išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, kurioje būtų pagrindas spręsti dėl proceso atnaujinimo, net pasibaigus naikinamajam terminui.“

Atsisakę atnaujinti terminą seniai išnagrinėtoje byloje teisėjai pabrėžė, kad „naikinamojo termino atnaujinimas prieštarautų civilinių santykių stabilumui, neatitiktų proceso atnaujinimo instituto, kaip ekstraordinaraus būdo įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, paskirties.“

Be to, teismo teigimu, Transporto priemonių draudikų biuras reikalavimą dėl žalos atlyginimo moteriai reiškė vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, pagal kurias „pareiga apdrausti transporto priemonę tenka jų savininkams, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą“.

„Bylos duomenimis, pareiškėja eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę „Ford Scorpio“ įgijo būdama santuokoje, todėl transporto priemonė laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, – teismo teigimu, jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai.

– Atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajam, sukėlimas, o jos, kaip transporto priemonės bendraturtės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ir kad ši pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose Civilinio kodekso normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose – atsakomybė Transporto priemonių draudikų biurui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą.“

Pasak teisėjų, nors didelę skolą už sutuoktinio sukeltą avariją sumokėti turinti moteris prašydama atnaujinti terminą byloje motyvuoja ir išsilavinimo stoka, tačiau tokia aplinkybė pati savaime nelaikytina svarbia procesinių terminų praleidimo priežastimi: „Negalėdama pati realizuoti savo teisių, ji turėjo galimybę pasitelkti atstovą (kvalifikuotą teisininką ar kitą asmenį) ir išsiaiškinti savo procesines teises bei tinkamai jomis pasinaudoti.“