„Tikrai nenorėčiau sutikti su tokia dramatiška gaida. Tikrai tie kadrai, kurie apskriejo, nėra apibūdinantys situaciją Klaipėdoje. Šiandien, kiek teko išsiaiškinti statistiką, sužinojau, kad iki trisdešimties procentų yra paskiepyta žmonių, kuriems yra daugiau nei aštuoniasdešimt metų. Nėra taip, kad vakcinacija stringa, tačiau aktyvumo tikrai trūksta, suvokimo, komunikacijos su šio amžiaus senjorais. Procesas yra nevisiškai matomas, kaip yra realybėje. Tiek Statistikos departamentas, tiek NVSC, kurie vykdo apskaitą, kurie sudaro duomenis, šioje vietoje nėra deramo sinchrono, sudaro tokį įspūdį, kad vakcinų lieka ir nebėra kam vakcinuotis, o taip nėra. Yra rezerviniai sąrašai, procesas vyksta. Natūralu, kad tobulėjimui ribų yra“, – sako V. Grubliauskas.
„Natūralu, kad vakcinos turi būti sunaudotos per tam tikrą laiką, kuris yra aiškiai reglamentuotas, bet jeigu trys šimtai garbaus amžiaus klaipėdiečių senjorų neatvyksta per savaitgalį į vakcinavimo punktus, tai nusikelia į pirmadienį, o kai visi atvyksta pirmadienį, ankstesnę dieną praleidę progą, tada susidaro eilė, kuri čia daug kam paliko įspūdį.“
Trūksta aiškios komunikacijos
Anot mero, tam, kad žmonės norėtų testuotis ir skiepytis, būtina švietėjiška ir efektyvi komunikacija.
„Manau, kad reikia stengtis ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje, Europoje, ir pasaulyje. Tas kilęs ažiotažas, kuri vakcina yra geresnė, kuri nelabai, prie kurios verta veržtis, taip pat esama tokių faktų, kad kai kas atsistojęs arba atėjęs nustatytu laiku, išgirdęs, kad bus skiepijamas ne ta vakcina, kuria norėjo, ateina kitu laiku, natūralu, kad kyla sumaišties.
Kita vertus, to komunikavimo senjorų grupėse trūksta. Daugelis situaciją vertina savo asmeninės rizikos kontekste, pavyzdžiui, lėtinės ligos, alergijos. Esminis dalykas, ką noriu akcentuoti, kad tie žmonės, kurie turi gauti vakcinas pagal eilę, tas procesas turi būti šimtaprocentinis. O apsisprendimo klausimui reikalinga švietėjiška, įtikinanti kampanija“, – sako V. Grubliauskas.
Meras: ribojimas yra reikalingas tada, kai nėra kitų sprendimo būdų
Paklausus, kaip meras vertina, net ir atlaisvinus karantiną, blokuoti žmonių srautus į pajūrį, pašnekovas tikino, jog ribojimai reikalingi tada, kai žmonės stokoja atsakomybės jausmo.
„Labai norėčiau, kad kiekvienas būtų pats sau premjeras, meras ir sveikatos ministras ir turėtų savo atsakomybę. Ribojimas yra reikalingas tada, kai nėra kitų sprendimo būdų. Bet kiekvienas žmogus, tikiu, supranta rizikas ir jaučia atsakomybę, kas yra nesilaikymas reglamentavimų, kurie galioja. Aš būčiau už tai, kad nereikėtų tų ribojimų ir draudimų, kad žmonės patys suvoktų riziką, grėsmes ir jas sugebėtų adekvačiai įvertinti, deja, mes to pasigendame“, – sako Klaipėdos meras.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje iki šiol pirmąja doze paskiepyta apie 171,5 tūkst. žmonių arba 6,14 proc. visų gyventojų, abiem dozėmis – per 73 tūkst. žmonių – 2,62 proc. gyventojų.
Klaipėdoje pirmąja doze paskiepyta per 7,4 tūkst. arba 5 proc. gyventojų, abiem – 3,9 tūkst. arba 2,62 proc. gyventojų.
