Nerimą ne tik Lietuvoje kelia žinios apie kintančio koronaviruso atmainas. Apskritai, kaip aiškino profesorius, tų viruso atmainų yra be galo daug. Virusui dauginantis net ir vieno užkrėsto žmogaus organizme gali būti keletas atmainų.
Tačiau, pasak pašnekovo, diskutuojant apie atmainas svarbu žinoti, kiek jos iš esmės keičia viruso savybes, kurios mums aktualios. Šiuo aspektu profesorius išskyrė tris svarbiausius klausimus.
Pirmasis jų – kiek tos atmainos keičia viruso plitimo galimybes?
„Žinome, kad „britiškosios“, Pietų Afrikos atmainų plitimo galimybės gerokai didesnės“, – sakė V. Usonis.
Antrasis klausimas – ar tos atmainos keičia klinikinę virusinės infekcijos eigą?
„Apie tai šiuo metu yra mažiau kategoriškų teiginių. Labai prieštaringi duomenys apie tai, ar naujų atmainų sukeltos ligos sunkesnės. Galima rasti teiginių, kad jos sunkesnės. Tačiau yra tvirtinančių ir atvirkščiai“, – teigė V. Usonis.
Trečiasis klausimas – ar bet kuri iš įregistruotų vakcinų apsaugo ir nuo naujų atmainų viruso?
„Į šitą klausimą tvirto atsakymo dar nėra. Reikia laiko, kad būtų galima pasižiūrėti realaus gyvenimo sąlygomis, ar paskiepyti žmonės dažniau užsikrės naujų atmainų virusais, lyginant su tradiciniais“, – sakė V. Usonis.
Svarbu suprasti vieną paprastą dalyką
Pasak profesoriaus, iš visų žinių apie naujas atmainas ir ligos plitimą pagrindinis dalykas yra suprasti, kad „turime kaip galime greičiau pasiekti dideles skiepijimo apimtis mūsų šalyje“.
„Visi labai pavargo nuo karantino. Karantinas ir visi jo ribojimai suvaidino savo vaidmenį, kad mes turėtume skaičius, kurie yra šiandien, o ne tuos, kuriuos turėjome gruodį. Bet žiūrėdami į priekį tolesnį infekcijos suvaldymą turėtume sieti su visuomenės imunitetu. Kalbame apie skiepijimą“, – sakė V. Usonis.
Aiškindamas skiepų svarbą profesorius vėl išskyrė tris pagrindinius punktus.
Pirmas – „pirmiausia, pasiskiepijus naudą patiria pats paskiepytas žmogus“.
Antras – „kuo daugiau paskiepytų žmonių, tuo aukštesnio lygio bus visuomenės imunitetas“.
Trečias – „kuo aukštesnio lygio visuomenės imunitetas, tuo mažiau intensyvus viruso cirkuliavimas tokioje visuomenėje. Ir iš to kyla hipotezė, kad būtų galima sumažinti viruso mutacijų tikimybę“.
Pasak jo, iš dabar skelbiamų duomenų sunku pasakyti, kiek „britiškosios“ atmainos virusas paplitęs mūsų visuomenėje.
„Turėtume vadovautis faktais. Kad vadovautumėmės faktais, turime tuos genetinius tyrimus gerokai išplėsti, kad tikrai žinotume, kas darosi mūsų šalyje.
Logiška, kad, jeigu turime daug kontaktų su Jungtine Karalyste, jeigu grįžta mūsų žmonių iš ten, tai labai natūralu, kad yra tikimybė, jog tarp jų gali būti infekuotų asmenų“, – sakė V. Usonis.
Komunikacija sulaukė kritikos
Profesorius kritikuoja komunikaciją dėl vakcinacijos svarbos. Pasak jo, ji Lietuvoje „niekam tikusi“.
„Juk yra Ekspertų taryba prie Vyriausybės, ekspertų grupė prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra nepriklausoma nacionalinės imunoprofilaktikos ekspertų grupė. Kur jie visi? Jie turi šnekėti kiekvieną dieną, dar iki atvykstant vakcinai turėjo aiškinti, išgirsti žmonių klausimus, į juos atsakyti. Ir tą turi daryti asmenys, priklausantys toms ekspertų grupėms, kurios formuoja mūsų oficialią poziciją. Aš toms grupėms nepriklausau“, – sakė V. Usonis.
Pašnekovo nuomone, trūkstant komunikacijos pasipila tokios žinios – „žmonės labai bijo, kad paskiepijus jie sukarščiavo“.
„Bet juk taip gali būti, taigi skaitykite aprašą! Pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, kur darbas gerai organizuotas, kiekvienas, atėjęs į skiepų punktą, gauna aprašą.
Jame pasakyta, kad skiepijimas yra biologinis procesas. Įskiepijus vakciną gali būti išvardinti reiškiniai, pavyzdžiui, vietinis skausmas injekcijos vietoje (nepriklausomai nuo to, kokia vakcina paskiepytas žmogus), pakilusi temperatūra, skiepijimo dieną ir dvi arba tris dienas po skiepo gali būti prastesnė savijauta. Apie visa tai žmonės turi būti informuoti, kad jiems nebūtų baisus ir netikėtas siurprizas“, – sakė V. Usonis.
Pasak mediko, tuos povakcininius procesus reikia valdyti.
„Sakykime, kai mane skiepijo, aš gavau lapelį, kuriame buvo parašyta, kad, jeigu temperatūra kyla virš 38 laipsnių, išgerčiau paracetamolio. Labai paprasta. Kai žmonės negauna tokios žinios, tada tas net ir nedidelis temperatūros pakilimas tampa baime. Didesnė temperatūra tampa dar didesne baime. Neturi temperatūra kilti iki 40 laipsnių, ką mes skaitome žiniasklaidoje. Žinoma, jeigu bus tokia aukšta temperatūra, tai ir širdis „maskatuos“, ir burna džius, ir galvą skaudės“, – kalbėjo V. Usonis.
Profesorius aiškino, kad visiškai normalu, jeigu pasiskiepijus pakyla temperatūra.
„Įskiepijus vakciną, mes aktyviname imuninę sistemą. Tai yra skiepijimo tikslas, kad imuninė sistema sureaguotų, persitvarkytų taip, kaip ji persitvarko sergant, ir kad ji pagamintų imuninės gynybos visų struktūrų – ir ląstelinių, ir antikūnų, ir vadinamųjų mediatorių.
Visa tai yra imuninės sistemos reakcija. Tai – normalus dalykas. Jis yra nepalyginamai lengvesnis negu tie atvejai, kai žmogus serga natūralia infekcija. Dėl to mes ir skiepijame.
Tik taip jau yra, kad kai kurie žmonės reaguoja stipriau. Jie turi būti pasiruošę tokioms reakcijoms psichologiškai, turi žinoti apie jas. Ir turi būti pasiruošę jas valdyti.
Pirmi žingsniai labai paprasti – tai karštį mažinantys vaistai, pirmiausia, paracetamolis, ir daug skysčių. Ir tik tada, jei šie dalykai nesuveikia, o taip būna gana retai, tada jau galbūt gali reikėti kitų priemonių“, – aiškino V. Usonis.
Nelygiavertis pasirinkimas
Tiems, kurie bijo, kad vakcina ir vykstantys procesai po skiepo „gali ką nors „sujudinti“ garbaus amžiaus ir jau trapios sveikatos artimųjų organizme“, ir to jie „gali neišgyventi“, profesorius pataria pasižiūrėti į mirčių nuo koronaviruso statistiką.
„ Aš visą savo darbingą amžių dirbau infekcinių ligų gydytoju. Per beveik penkiasdešimt metų neprisimenu kitos tokios infekcinės ligos, kad per metus mirtų daugiau kaip trys tūkstančiai žmonių. Nei baisusis meningokokas, nei difterijos protrūkis nenusinešė tiek gyvybių, kiek mes matome šiandien. Tas pasirinkimas toks ir yra.
Aš suprantu, kad žmogus, kuris jaučia kokių nors nepageidaujamų povakcininių reiškinių, tai jis tą patiria visu 100 proc., ir jam vienodai, kad daugeliui kitų žmonių to nebuvo. Bet, jeigu kalbėčiau apie savo aplinką, tai tarp mano pažįstamų buvo ir devyniasdešimtmečių, ir viskas jiems buvo gerai (jie nepatyrė jokio diskomforto)“, – sakė V. Usonis.
Profesorius taip pat pastebėjo, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba jau gavo apie 800 pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius po vakcinos.
„Bet kai tuos pranešimus išanalizavo, paaiškėjo, kad tai yra povakcininiai reiškiniai, kurių ir reikėjo tikėtis ir kurie turėjo būti tinkamai suvaldyti“, – sakė V. Usonis.
Žmonės sunkiai priima naujoves medicinos srityje
Kalbėdamas apie baimes dėl vienos konkrečios vakcinos, profesorius atkreipė dėmesį, kad žmonės apskritai labai atsargiai priima naujus dalykus medicinos srityje. Jis priminė, kad pradžioje žmonės labai bijojo ir vėjaraupių, meningokoko vakcinų.
„Prisiminkite, kaip žmonės bijojo RNR vakcinos, kad „tai yra genetinė medžiaga“, ir „tą genetinę medžiagą man įskiepys. Genomas pasikeis, kaip čia mes išsigimsime“. Žmonės atidūs kiekvienai naujovei. (…) Reikia, kad jie būtų tinkamai informuoti. Žmonės turi ir pabandyti. Jau du mėnesiai skiepijama RNR pagrindu pagaminta vakcina, žmonės pamatė, kad viskas gerai, ir jų nuomonė pasikeitė“, – sakė V. Usonis.
Profesorius paaiškino, kad „Astra Zeneca“ yra adenoviruso platforma pagaminta vakcina. Ten yra panaudotas beždžionių kilmės adenovirusas.
Apskritai, pasak pašnekovo, tokia vakcinos technologija, kai naudojamas kitos biologinės rūšies virusas, nėra naujovė. Jau prieš du šimtus metus karvių raupų virusas buvo įskiepytas žmogui. Ši vakcina leido išnaikinti raupus.
„Bet antivakseriai vėl kalba, kad „mums ten kažką iš beždžionės suleis“. Iš beždžionės nieko ten nėra – nei ląstelių, nei baltymų. Yra virusų, kurie puola beždžiones, bet tie virusai žmogui visiškai nepavojingi. Prieš tuos virusus žmogaus imuninė sistema neturi antikūnų, todėl šie virusai pasirinkti, kad atneštų informaciją apie viruso spyglio struktūras iki žmogaus imuninių ląstelių“, – aiškino V. Usonis.
Pasak profesoriaus, „visa tai yra sudėtingos šnekos“.
„Jas labai supaprastinant, turėtume aiškiai pasakyti, kad gyvename XXI amžiuje. Mūsų visuomenė labai specializuota. Mūsų vaistų saugumu rūpinasi Europos vaistų agentūra. Tai yra nei nuo vienos vyriausybės, nei nuo vienos pramonės įmonės nepriklausoma struktūra. Ten dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai iš įvairių šalių. Jie vertina daugybę duomenų. Visa tai jie mums pateikia labai supaprastintu būdu. Jeigu vakcina arba vaistas įregistruoti, vadinasi, jie atitinka saugumo ir veiksmingumo reikalavimus“, – pabrėžė V. Usonis.
