„Prezidentas dar praėjusią savaitę Europos Vadovų Taryboje išreiškė palaikymą šiai idėjai. Tas „žaliasis pasas“ ar skiepų sertifikatas galėtų veikti ES, jis būtų efektyviausias, jeigu jis veiktų panašiomis taisyklėmis visose Europos Sąjungos šalyse ir visų pirma suteiktų galimybę keliauti tarp Europos valstybių sienų su mažesniais ribojimais negu turime šiuo metu“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, jog per mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems nuo koronaviruso. Jos teigimu, ši sistema leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų.
Pasak S. Krėpštos, tai „prasminga idėja“ ir tokia platforma leistų sujungti informaciją apie skiepus iš visų Europos Sąjungos valstybių.
„Lietuvoje taip pat vyksta procesai pateikti duomenų masyvus, kad galėtume registruoti tuos lietuvius, kurie, be abejo, pritaria tokiam registravimui, į sistemą, ir tai galėtų palengvinti keliavimą tarp Europos Sąjungos sienų“, – sakė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, nors kitose šalyse tokie pasai naudojami ir šalies viduje, sprendžiant dėl daugiau atlaisvinimų pasiskiepijusiems žmonėms, tokią galimybę svarstyti būtų verta tuomet, kai bus pasiektas masinis vakcinavimas ir didelis skiepų prieinamumas.
„Jis turi būti susijęs su vakcinų prieinamumu, nes taikyti tam tikrus įvairius ribojimus šalies viduje, neturint galimybės visiems asmenims prieiti prie vakcinų, tai, be abejo, taip pat nebūtų visiškai teisinga“, – sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, prezidentas palaikytų tokią „žaliojo paso“ idėją, kuri apimtų ne tik pasiskiepijusius bet ir persirgusius žmones.
Po praeitą savaitę įvykusio virtualaus ES viršūnių pasitarimo šiuo klausomu U. von der Leyen nurodė, kad skiepų sertifikatai gali būti parengti tik per tris mėnesius ir kad ši sistema turės atitikti duomenų apsaugos standartus.
Tai turėtų būti skaitmeninis arba fizinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo pateikėjas yra pasiskiepijęs, todėl gali lankytis pramogų, sporto arba maitinimo objektuose.
Dalis valstybių, pirmiausia priklausomų nuo turizmo, ragina kuo greičiau įvesti tokią priemonę, kuri atlaisvintų galimybes keliauti nesiizoliuojant. Vis dėlto dauguma ES šalių mano, kad toks žingsnis būtų pernelyg ankstyvas ir, nesant pakankamo skiepų tiekimo, sukurtų dviejų lygių visuomenę, kur vieni žmonės turėtų daugiau laisvių nei kiti.