Kaip televizijai paaiškino bendrovės „Ramybės takas“ direktorė Silvija Talačkienė, nuo COVID-19 miręs asmuo yra laidojamas vėliau dezinfekuojamame maiše.

„Iš mirties patalo dedamas į maišus, maišai dezinfekuojami ir tada yra dedamas į karstą. Prieš tai paprastai žmonės išsirenka rūbelius, nori pagarbiai išlydėti ir tokių žmonių, kurie nesirinko rūbų, apavo mes neturėjome“, – LNK sakė S. Talačkienė

Infekuotų mirusiųjų neleidžiama pamatyti net artimiesiems. Įkapių drabužius jie įduoda paslaugų teikėjams, o šie visą komplektą kartu su išrinktais batais sudeda į karstą ant polietileno maišų su palaikais.

Bendrovės „Grauduva“ direktorės pavaduotojas Raimondas Pankevičius teigė, kad dauguma artimųjų pageidauja į karstą įdėti drabužius.

„Apie 70 proc. prašo, kad būtų įdėti rūbai. Mes žiūrime, koks yra klientų pageidavimas ir juos vykdome“, – pažymėjo jis.

Vyriškas arba moteriškas įkapių drabužių komplektas kainuoja nuo 80 iki 150 eurų, bet yra ir vienetinių suknelių, kurių kaina – iki 250 eurų.

Pasak S. Talačkienės, be įkapių mirusieji nelaidojami.

„Be rūbų – ne. Ir aš pati esu kategoriškai prieš. Buvo toks vienas atvejis, kai žmona labai norėjo nubausti savo vyrą ir nenorėjo jam nieko skirti, tai mūsų įmonė paskyrė – paaukojome tuos rūbus“, – prisiminė moteris.

Žvakė
Foto: Shutterstock

Nuo koronaviruso daugiausia mirė senyvo amžiaus žmonių, kuriems artimieji dažniausiai specialių įkapių nepirko.

„Seni žmonės būna pasiruošė jau laidotuvėms – turi savo kostiumus, savo mėgiamas sukneles. Artimieji atneša, kad būtų tvarkinga. Kur tuos rūbus dėti – išmesti?“, – kalbėjo R. Pankevičius.

Etnologai kritikuoja abejones, ar reikia įkapių ir batelių, jei mirusysis nuo koronaviruso uždarame karste bus kremuojamas.

„Nežiūrint į tai, kad kūno aprengti negalime, bet rūbas yra kaip pagarba šiam mirusiajam, atiduodama kaip įkapė. Kaip duoklė (…) – ir bateliai, gal dar įdedama ir nosinaitė, ir rožančius“, – kalbėjo etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.

Pasak jos, pagarba išlydimam mirusiajam žinoma nuo seniausių laikų.

„Aprengiamas gražiai, su visais papuošalais, su kitomis įkapėmis, tikint, kad aname pasaulyje šitų daiktų jam reikės. Kaip jis čia gyveno, taip ir kitame pasaulyje reikės. Negi jis nuogas stos prieš Dievo teismą?“, – retoriškai klausė etnologė.

Archeologai Panevėžio apylinkėse rado XXI-XXIII a. degintą kapo rekonstrukciją, kur rasti ne tik pelenai, bet ir išlikę papuošalai – žiedai, segės, apyrankės.