„Prezidentūra dar 2018 m. pateikė Stambulo konvencijos projektą Seimui, manau, kad yra gerai, kad šiandien mes diskutuojame dėl šito dokumento, nes priiminėti dokumentus be diskusijos, tame tarpe ir viešosios erdvės diskusijos, nėra geras dalykas“, – tikino Gitanas Nausėda.
Tai, kaip vyksta diskusija, nuvilia
„Tai, kaip vyksta šita diskusija mane, kaip Lietuvos Respublikos pilietį, labai nuvilia. Pono gerbiamo kunigo Toliato užsipuolimas vien todėl, kad jis pareiškė oficialią bažnyčios poziciją, jis nepateikė savo kažkokios pozicijos, ir užsipuolimas tokiais metodais ir tokia forma yra nepriimtinas ir rodo, kad kažkas mūsų viešojoje erdvėje per tuos dešimt ar penkiolika pastarųjų metų atsitiko.
O atsitiko labai paprasti dalykai. Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija, tai yra žmonės, kurie įsivaizduoja galintys maišyti su purvais kitaminčius, daryti tą kartais tiesiog šlykščia forma ir jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis.
Šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo pusę kaip žmogaus pusę. Kokią jis atstovauja poziciją yra išvestinis klausimas, dėl pozicijų galime mes diskutuoti, tačiau darykime tai pagarbiai“, – pabrėžė prezidentas.
Primename, kad žinomas kunigas Algirdas Toliatas praėjusią savaitę sulaukė žinomų žmonių kritikos dėl savo pasisakymų socialiniame tinkle „Facebook“. A. Toliatas skatino pasirašyti dvi peticijas – prieš Stambulo konvenciją bei prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą.
„Patyčių kultūra Lietuvoje turi būti išnaikinta“, – sakė G. Nausėda.
Pasisako už teisinį reguliavimą
„Manau, labai gerai, kad Stambulo konvencija svarstoma. Ji gali būti priimta arba nepriimta. Labai daug kas priklausys nuo tų įstatymų, kurie numatys Stambulo konvencijos įsigaliojimą. Kaip jūs žinote, mes svarstysime netrukus ir visą eilę kitų įstatymų, jeigu jie pasieks Seimo plenarinį posėdį, ir dėl vienalyčių santuokų arba partnerystės, arba kitų sprendimų, kurie yra susiję su šių žmonių poreikiais.
Manau, kad teisinis sureguliavimas dėl vienalyčių santuokų arba partnerystės turi būti, bet jis turi būti tai, kad, viena vertus, užtikrintume žmonių teises, kita vertus, tikrai nepasiektume dar didesnio susipriešinimo visuomenėje, kurį turime šiuo metu“, – savo poziciją išsakė prezidentas.
Lietuvoje pastarosiomis dienomis paaštrėjo nesutarimai dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Valdantiesiems tikintis Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą Seime išspręsti pavasario sesijos metu, Lietuvoje išryškėjo rimti nesutarimai dėl šios konvencijos turinio. Nesutarimai kilo ir tarp parlamentarų.
Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas sako, kad nors daugumai konvencijos nuostatų pritartų, bent jau jam keli jos aspektai kelia nerimą.
„Tai yra konvencija, skirta smurtui prieš moteris, prieš žmones artimoje aplinkoje, vaikus, visa tai tikrai reikia tobulinti“, – kalbėjo jis. Tačiau P. Saudargas sako, kad jam užkliuvo nuostata dėl lyties. Esą konvencijoje apie ją kalbama kaip apie socialinį konstruktą – kad žmonės ją laisvai gali pasirinkti.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad diskusijos apie sąvokas nukreipia dėmesį nuo realių problemų. „Stambulo konvencija sukelia daug diskusijų ir perkelia mūsų dėmesį nuo realių problemų sprendimo iki paviršutiniškos diskusijos, kur įvairios oponuojančios pusės baugina ir gąsdina visuomenę“, – sakė T. Raskevičius.
Kelios katalikiškos mokyklos, socialiniuose tinkluose aktyvūs kunigai ir kiti žmonės šiuo metu ragina pasirašyti peticijas prieš šios konvencijos ratifikavimą bei prieš lyčiai neutralios partnerystės instituto įteisinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parlamento pavasario sesijoje ketina teikti atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą ir teigia, kad tuo pačiu turėtų būti svarstomas ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas.
Ratifikuoti Stambulo konvenciją paragino ir Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, atlikęs tyrimą dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Šiuo metu ruošiamą lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą Laisvės partijos frakcija Seimui tikisi pateikti pavasario sesijos metu. Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
Lietuvos Vyskupų Konferencija anksčiau yra raginusi naująją šalies valdžią tos pačios lyties asmenų partnerystės neprilyginti šeimai ar santuokai.
