Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas, politologas dr. Virgis Valentinavičius laidoje teigė, kad viešumoj pateikiami argumentai dėl tokių veiksmų gali įtikinti.

„Kadangi nėra konkurentų, tai kam rengti parodomuosius rinkimus? Situacija yra labai skirtinga nuo 2016 metų, kai buvo tokių, įskaitant mane, kurie reikalavo, kad G. Landsbergis ne tik nedalyvautų rinkimuose, bet atsistatydintų. Bet po laimėtų rinkimų labai akivaizdu, kad norinčių pasivaržyti su juo nėra, visi atsiėmė kandidatūras. Tai kam reikalingi parodomieji rinkimai?“ – klausimą kėlė politologas.

Visgi, jis teigė, kad bent simbolinė rinkimų procedūra galėjo atmesti kritikų metamą argumentą apie dar vieną partijos vairo perdavimą Vytauto Landsbergio anūkui.

„Kita vertus, TS–LKD su tokiais rinkimais truputį rizikuoja dėl dviejų dalykų. Kadangi G. Landsbergis vis dar yra profesoriaus anūkas, tai tą anūko temą eliminuoti gal vertėjo, gal vertėjo pagalvoti, kad bent jau simbolinius rinkimus, G. Landsbergio kreipimąsi į partijos narius, aukštesnio politinio lygio pabendravimą padaryti būtų buvę ne prie šalį“, – savo poziciją dėstė jis.

Antra priežastis – pokalbiai su partijos skyriais, teigė V. Valentinavičius.

„Antra problema, G. Landsbergiui visada buvo problema bendrauti su skyriais ir eiliniais partijos nariais. Tai čia nebuvo išnaudota proga tą padaryti. Esant užsienio reikalų ministru bus sunku rasti tokių progų. Šita proga buvo praleista“, – sakė V. Valentinavičius.

Gabrielius Landsbergis

„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ stebėjosi partijos pateiktais argumentais.

„Buvo įvardinti du argumentai. Vienas iš jų – pandeminė situacija. Tai yra gana keistas argumentas, yra šiuolaikinių priemonių atlikti tuos rinkimus. Kitos partijos tą daro, tą balsavimą, diskusijas buvo galima surengti, net parodyti, kad ne pandemija valdo mus, o mes pandemiją. Tai buvo įmanoma tai padaryti“, – sakė T. Ignatavičius.

Jis kalbėjo, kad šiuos rinkimus buvo galima ir atidėti iki kol situacija bus geresnė.

„Mane nustebino tas kitas argumentas, kad partijos pirmininko rinkimai nevyksta dėl to, kad nenorima įplieksti nesantaikos, gali pakenkti partijos vienybei. Tai čia atrodo keistai, kaip eiliniai partijos pirmininko rinkimai gali pakenkti partijos vienybei. Man tai visiškai nesuprantama yra, tai, kad priimtas sprendimas nerengti rinkimų, atsisakymas kitų kandidatų dalyvauti, mane nustebino, nebuvo tikėtas“, – sakė žurnalistas.

T. Ignatavičius sakė neabejojantis, kad ir šiuos rinkimus G. Landsbergis būtų laimėjęs.

„Manau, kad nebūtų didelės konkurencijos. Bet dabar lieka nebeaišku, galima įvairiai svarstyti ir daryti prielaidas, kad gal ir nebūtų jis laimėjęs, tai neužkerta kelio tokiems pasvarstymams. Ypač tiems G. Landsbergio kritikams, oponentams. Prikaišios dabar tuos ketverius metus, kad jis nebuvo išrinktas, o buvo paskirtas. Sprendimas, manau, yra žalingas, tiek partijai, tiek ir jos lyderiui“, – sakė „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas T. Ignatavičius.

Irena Degutienė

MRU politologas V. Valentinavičius priminė, kad finansų krizės metu, kai premjeru buvo Andrius Kubilius, pirštinę metė itin gerai vertinama kolegė Irena Degutienė.

„A. Kubiliaus tai buvo suvokiama kaip peilio dūris į nugarą. Jeigu jis būtų pralaimėjęs pirmininko rinkimus, jam būtų reikėję trauktis iš premjero posto. Tada ir gimė terminas „demokratijos šventė“. Tai buvo labai didelė trauma, tomis sąlygomis tai teko užsiimti tuo nepirmaeiliu dalyku“, – priminė V. Valentinavičius.

Delfi primena, kad G. Landsbergio nauja vadovavimo partijai kadencija prasidės partijos suvažiavime, paskelbus priimtą nutarimą dėl pirmininko rinkimų.

Prisitaikant prie pandemijos aplinkybių, TS–LKD suvažiavimą planuojama surengti dar šį pavasarį.

39–erių G. Landsbergis TS–LKD vadovauja nuo 2015 metų.