„Sunerimti yra ko, dėl to, kad sekoskaita dabar rutiniškai praėjome tik vasario viduryje“, – laidoje „Delfi diena“ sakė G. Dudas

„Iš 96 ėminių buvo nuskaityti 85 genomai, todėl reikėtų sakyti, kad 11 B117 atmainų rasta tarp 85. Statistiškai paskaičiavus, jei ėminių parinktis buvo pakankamai atsitiktinė, tai gali reikšti, kad B117 paplitimas galėtų būti maždaug 7–21 proc. Jei ėminiai paimti iš visos Lietuvos tolygiai“, – kalbėjo jis.

Tačiau G. Dudas atkreipė dėmesį, kad bent 6 ėminiai buvo tiriami iš Vilkaviškio, todėl negalima būtų daryti itin tvirtų išvadų.

Bent jau Vilniuje britiškosios atmainos (B117) paplitimas, anot jo, neturėtų būti didelis.

„Kartu su „Thermo Fisher Scientific“ ir Santaros klinikomis esame atlikę maždaug 1000 genomo tyrimų sausį ir gruodį, imtis buvo daugiausiai iš Vilniaus. Kadangi nepastebėjome nė vienos B117 atamainos, galime teigti, kad bent jau Vilniuje tas paplitimas neturėtų būti toks didelis“, – kalbėjo epidemiologas.

Tiesa, kaip priminė gydytojas, pirmasis užsikrėtimas britiškosios atmainos koronavirusu perduotas fiksuotas būtent Vilniaus apskrityje, bet tai kol kas nėra didžioji dalis atmainų.

Epidemiologas pasakojo, kad kai kuriose šalyse vos per mėnesį nuo kelių šios atmainos atvejų aptikimo, ji išplinta tiek, kad sudaro daugiau nei pusę visų koronaviruso atvejų: „Yra tekę matyti įvairių rodiklių, kur šios atmainos dažnis viruso populiacijoje padvigubėjo kad ir per 10 dienų. Danijoje atmainų pakeitimas britiškają atmaina įvyko pakankamai greitai, per kokį mėnesį jie nuėjo nuo pirminio aptikimo iki maždaug 60 proc. visų koronaviruso infekcijų, sukeltų būtent šios atmainos.“

Pandemijos bangos nėra taisyklė

Kalbėdamas apie tai, kokie galimi tolesni viruso plitimo scenarijai, ir ar turėtume tikėtis trečiosios bangos, G. Dudas pabrėžė, kad pandemijos bangos nėra taisyklė.

„Antroji banga nėra kažkokia taisyklė, ji tiesiog atspindi mūsų kolektyvinės elgsenos pakitimus su metų laikais. Galime tikėtis, kad viruso perdavimas sumažės, kai pagerėjus orams pradėsime daugiau laiko leisti lauke, kur viruso perdavimas yra žymiai sunkesnis, bet nėra neįmanomas. Tiek geresni orai, tiek padidėję skiepijimo mastai gali mums padėti“, – kalbėjo jis.

Kertinis dalykas, kuris lems, kiek greitai galėsime grįžti į gyvenimą be griežtų ribojimų, pasak epidemiologo, yra tai, kaip greitai bus paskiepyta didžioji dalis populiacijos. Tam, pabrėžė G. Dudas, būtina įtikinti ir kol kas skeptiškai nusiteikusius prieš skiepus.

„Jei mes tą padarytume pakankamai greitai, galėtume mąstyti apie šių metų Kalėdas“, – prognozavo epidemiologas.

Jis svarstė, kad ateityje koronavirusas nors ir neišnyks, tačiau pakartotinai užsikrėtę žmonės juo persirgs lengviau.

„Man atrodo, turėsime lygiai tokį patį scenarijų, kuomet kiekvieno gripo sezono metu bus kvėpavimo takų infekcijų bangą, kurios kažkokia dalis bus gripo virusai, kažkokia – kiti koronavirusai, kažkokia dalis tarp jų – SARS-CoV-2. Taip, žmonės guls į ligonines, bet tai nebus pandeminiai mastai“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo G. Dudas.