Baiminasi trečiosios pandemijos bangos

„Reikia turėti viltį ir ja tikėti. Dabar mokslas pasiekęs labai daug, sukurtos vakcinos, todėl viskas priklauso nuo pačios visuomenės požiūrio į jas. Kol kas panašu, kad nemaža dalis žmonių sutinka skiepytis, tad gal jau po kelių mėnesių pavyks ištrūkti iš karantino“, – portalui „Delfi“ sakė Kaune sutiktas neseniai į pensiją išėjęs dėstytojas Algirdas.

Jis minėjo, kad karantino reikalavimai įprastiniam gyvenimui esminės įtakos tarsi neturi, tačiau trūksta gyvo bendravimo su artimaisiais, bičiuliais.

Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras

„Kai kurie mano giminės bei pažįstami jau persirgę, būtų smagu juos aplankyti, tačiau galioja judėjimo ribojimai. Aš pats laukiu skiepo ir labai nenorėčiau, kad kiltų trečioji pandemijos banga. Skaičiai kiek neramina, naujų susirgimų skaičius, atrodo, nelabai linkęs mažėti“, – svarstė pašnekovas.

Jis minėjo nesuvokiantis, kodėl dalis tų, kuriems šiuo metu skiriamos vakcinos nuo COVID-19, atsisako skiepytis.

„Jeigu žmogus išsigąsta galimų šalutinių poveikių, karščiavimo ar pykinimo, tai kas tuomet jam geriau: vieną dieną ar dvi negaluoti, ar gulėti koronos skyriaus reanimacijoje“, – stebėjosi kaunietis.

Nerimą kelia naujos viruso atmainos

Sutikta vidutinio amžiaus kauniečių pora nedrįso prognozuoti, kada situacija iš esmės pasikeis ir visuomenė vėl galės grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Jiems nerimą kelia ne dalies žmonių skeptiškas požiūris į vakcinavimą, bet naujos, mutavusio viruso atmainos, kurios jau pasiekė Lietuvą.

„Ko gero gali prireikti naujų vakcinų, kurios apsaugotų nuo pakitusių viruso formų. Dabar dar mažoka informacijos, bet tai, ką girdime ir skaitome, pernelyg optimistiškai nenuteikia“, – kalbėjo sutuoktiniai.

Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras

Jie minėjo jau prisitaikę prie gyvenimo pandemijos metu, dėl to didesnio streso nejaučiantys. Abu dirba nuotoliniu būdu, tam turi reikiamas sąlygas, nuotolinis mokymas paaugusiems vaikams problemų taip pat nekelia.

„Gaila mūsų senolių, kurie įkalinti savo namuose, jiems lieka tik bendravimas telefonu, nes naudotis kitomis technologijomis retas kuris moka. Todėl ir daugėja psichologinių problemų, atskirties“, – sakė pašnekovai.

Piktinasi dalies pedagogų baimėmis

Kitas pašnekovas, du pradinukus auginantis jaunas kaunietis neslėpė pasipiktinimo, kad nemaža mokyklų darbuotojų dalis vis dar bijo skiepų ir jų atsisako.

„Patikėkite, šis karantinas visiškai „užkniso“. Kas turi mažų vaikų, kurie mokosi iš namų nuotoliniu būdu, tikrai žino, apie ką kalbu. Žinote, labai norėtųsi, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų, gero visa Lietuva to laukia.

Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras

Man pikta dėl to, kad dalis Kauno mokytojų atsisako skiepytis. Apie kokį mokyklų atidarymą galima kalbėti, jeigu toks jų požiūris? Kaip tokie žmonės iš viso gali vaikus mokinti, jeigu tiki nesąmonėmis ir bijo skiepų? Ar nenutiks taip, kad per juos mokslo metai ir pasibaigs nuotoliniame mokyme“, – samprotavo pašnekovas.

Jo vertimu, šiuo metu per daug kalbama apie mokytojų ir mokyklų darbuotojų teises nesiskiepyti, reikėtų radikalių sprendimų. Vienas jų, pasak kauniečio, nevakcinuotiems pedagogams neleisti dirbti su vaikais kontaktiniu būdu.

Išeitimi vadina „imunopasus“

„Karantinas man sugriovė visus planus. Ketinau padirbėti užsienyje, panašu, kad viskas žlunga. Ne nuo Lietuvos tai priklauso, kitos šalys irgi taiko įvarius apribojimus“, – portalui „Delfi“ sakė inžinerijos studijas bebaigiantis kaunietis.

Užsiminus apie vis didesnį pagreitį įgaunančią vakcinaciją, jis sakė, kad turi būti sukurta ne tik Lietuvoje, bet kitose šalyse galiojanti informacinė sistema, vadinamieji „imunopasai“.

„Aš neįsivaizduoju, kada sulauksiu skiepo, nes nesu nei rizikos grupėje, nei dirbu kokį atsakingą darbą. O kai mane paskiepys, ar galėsiu laisvai išvykti į kitas šalis. Ką aš ten pateiksiu, lietuviškai parašytą seselės lapelį, kad paskiepijo ?..

Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras

Turėtų būti taip, kad pasiskiepijęs žmogus gauna pažymėjimą, kurį pripažintų ir kitos valstybės. Čia tarsi „imunopasas“ būtų, kad jį turintis žmogus galėtų laisviau keliauti ir dirbti“, – sakė kaunietis studentas.

Priminus, kad idėja apie įgyto imuniteto „pažymėjimus“ vertinama nevienareikšmiai, o tai galėtų padalinti visuomenę į dvi kategorijas, pašnekovas laikėsi savo nuomonės.

„Tegul antivakseriai gyvena taip, kaip jie nori ir netrukdo visiems kitiems. Čia jų teisė rinktis, o mano teisė – gyventi savo normalų gyvenimą. Juk norint įsidarbinti prašoma pasitikrinti sveikatą ar turėti sanitarinę knygelę. Dėl to problemų tikrai nekyla, negirdėjau, kad ši tvarka kažką diskriminuotų“, – sakė jaunas kaunietis.

Kauno Ledo rūmuose pradėjo veikti vakcinavimo centras
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (296)