Įstatymą, reglamentuojanti atstovavimą valstybei EVT, Seimui pavasario sesijoje planuoja pateikti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis. Jo teigimu, įstatymas padėtų išsklaidyti kilusias abejones ir teisinį neaiškumą. Vėliau būtų planuojama ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašant išaiškinimo, ar minėtas teisės aktas neprieštarautų Konstitucijai.
Apie tai galite skaityti čia.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: turi atsirasti aiškumas
Delfi pakalbino Seimo frakcijų seniūnus. Kaip paaiškino valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, atsiradęs aiškumas būtų naudingas visiems.
„Tai, ką mes stebime viešojoje erdvėje ir kai kurie politikai, teisės ekspertai, ES ekspertai kalba apie tai, jog dėl vidaus politikos klausimų atstovavimas turėtų būti Vyriausybės vadovo, o dėl užsienio – gali būti prezidento. Tačiau turi atsirasti aiškumas – kaip jis gali atsirasti, tai matyt keliais būdais: įstatymu, kreipimusi išaiškinimo į KT ir paprastojo susitarimo būdu“, – Delfi sakė frakcijos seniūnė.
Jos teigimu, visi minimi keliai yra įmanomi. Kartu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad, jos nuomone, nereikėtų aklai laikytis tradicijų – svarbiausia įvertinti esminius faktorius, kad atstovavimas būtų efektyviausias tiek turinio prasme, tiek pagal teisinę ir valstybės sąrangos logiką.
„Aš nemanau, kad tai yra nusistovėjusi tradicija, kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai – turiu mintyje, per asmeninę, patirties ir kitų dalykų prizmę. Vis tik premjeras yra atskaitingas Seimui, prezidentas kaip ir ne. Mes mandatuojame Lietuvos valstybės pozicijas, bet jos yra rengiamos Vyriausybės. Čia tada ir iškyla klausimas – ką Seimas tada mandatuoja, kas galiausiai rengia tas pozicijas“, – teigė TS-LKD frakcijos seniūnė.
Tuo pačiu, anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, svarbu atskirti ir vidaus bei užsienio politikos klausimus.
„Reikėtų atskirti, kad ir tie patys pandemijos valdymo klausimai – tai vis tiek yra vidaus politikos dalykai, ūkiniai, ekonominiai klausimai, už kuriuos yra atsakinga vykdomoji valdžia. Taip, yra klausimai, susiję su užsienio politika – tarkime, sankcijos Rusijai ar santykiai su JAV: tai yra traktuojama kaip užsienio politikos dalis“, – sakė parlamentarė.
Pasak jos, susitarimą šiuo klausimu rasti reikia.
„Dabar tos diskusijos remiasi mūsų frakcijos narių iškeltais klausimais ir viešojoje erdvėje, ir ekspertų pasiūlymais, bet tai gali būti ir įstatymas, ir kreipimasis į KT, ir dar gal kažkokie kiti keliai. Manau, kad tikslas yra geras valstybės interesų prasme – susitarti ir kad tą aiškumą kažkokį atrasti“, – pridūrė TS-LKD frakcijos seniūnė.
Laisvės partijos frakcijos seniūnė: yra ir kitų būdų išspręsti situaciją
Savo ruožtu valdančiosios koalicijos partnerės – Laisvės partijos frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė sakė, kad detaliau komentuoti iniciatyvą dėl atskiro įstatymo yra sunku, nes kol kas pačio projekto nėra.
„Lietuvoje gal yra įprasta spręsti įstatymais daugelį problemų – gal nebūtinai ten, kur reikia įstatymų. Nežinau, ar šiuo atveju yra geriausias sprendimas“, – teigė Laisvės partijos frakcijos seniūnė.
Ji pabrėžė mananti, kad situaciją galima išspręsti ir kitais būdais.
„Teisėkūros tikslai yra kiti, o čia galima būtų spręsti kažkaip dalykiškai. Apskritai mes, Laisvės frakcija, nors šios diskusijos dar neturėjome, bet ko gero į tą valdžių pasidalijimą žiūrime taip, kad prezidentas ir Vyriausybė kalbėdamiesi, dialogo būdu galėtų šį klausimą pagal temas išsispręsti“, – Delfi sakė I. Pakarklytė.
Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, kad, jos nuomone, atstovavimo valstybei EVT klausimo šiuo metu apskritai nereikėtų laikyti esminiu.
„Galbūt daliai politikų norisi taip daryti, bet yra tikrai kitų daug temų skubesnių ir su laiku natūraliai, manau, šis klausimas kažkaip turės išsispręsti“, – tikino I. Pakarklytė.
Gentvilas kategoriškas: atakos prieš prezidentą mums nepriimtinos
Tuo metu kitos koalicijos partnerės – Liberalų sąjūdžio frakcijos – seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad tokią M. Maldeikio iniciatyvą vertina itin skeptiškai.
„Frakcija dar paties įstatymo aplinkybių nesvarstė ir įstatymo nėra, bet mums nepriimtinos tos kolegų konservatorių atakos prieš prezidentą. Esame, – ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir aš garsiai pasakę, kad du valstybės vadovai turi susitarti, kaip ir susitardavo iki šiol, ir nereikia įstatymiškai reguliuoti, reglamentuoti“, – akcentavo E. Gentvilas.
Savo nuostatą jis argumentavo tuo, kad konservatoriams, anot politiko, anksčiau tokio įstatymo nereikėjo.
„Labai skeptiškai žiūriu. Matau čia sunkiai paaiškinamą konservatorių poziciją, kai jiems nereikėjo įstatymo 2009-2012 m., kai užleido Grybauskaitei atstovavimą ir štai dabar jiems jau reikia įstatymiškai reglamentuoti. Kalbama apie galima antikonstitucingumą ir taip toliau – atleiskite, kas pasikeitė? Lietuvos Konstitucija nepasikeitė, ES apibrėžtys nepasikeitė“, – kalbėjo liberalų frakcijos seniūnas.
E. Gentvilo teigimu, Lietuva, bandydama reglamentuoti tokį klausimą įstatymiškai ar dėl to kreipdamasi į Konstitucinį Teismą (KT) atrodytų „įdomiai“.
„Ar tikrai laikas ir yra reikalas kelti kibirkštis tarp dviejų valdžios institucijų – Vyriausybės ir prezidento, įsikišant trečiai institucijai – Seimui? Čia Seimas yra kišamas į laužavietę, kur laukiama daug kibirkščių ar dūmų ir man tas visiškai nepriimtina“, – sakė politikas.
„Prisiminkime, kad ta pati Lietuvos žiniasklaida su tam tikra ironija prieš kiek metų rodė Lenkijos situaciją, kai buvo ginčai, kas atstovaus EVT šiai galingai šaliai. Ar mes norime, kad apie mus tokius reportažus rodytų? Aš labai esu skeptiškas. Manau, kad frakcija gal ne tiek skeptiška, kiek aš, bet tikrai parodys savo skeptiškumą“, – pridūrė E. Gentvilas.
Norkienė: diskusija kilo keistu metu
Didžiausios opozicinės valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kalbėdama apie atstovavimą šaliai EVT teigė, kad ši diskusija kilo keistu metu.
„Diskusija kilo keistu metu, kai reikia visiems susikaupti, pandemijos situacija duoda savų niuansų ir tokioje vietoje pradėti galynėtis, kuriam važiuoti į EVT... Galbūt ateityje ji ir verta diskusijos“, – kalbėjo A. Norkienė.
Ji priminė, kad anksčiau tokia aštri diskusija šiuo klausimu nebuvo kilusi.
„Turbūt praėjusią kadenciją buvo šiek tiek užsiminta, kad dalimi klausimų premjeras galbūt ir galėtų atstovauti, bet niekas daugiau į diskusiją ir nelindo, nes savo laiku premjeras buvo Kubilius ir visa tai perleido prezidentei Grybauskaitei. Niekas nekvestionavo šito klausimo ir prezidentė puikiai atstovavo Lietuvai. Manau, kad kitas prezidentas taip pat atstovauja su visais geriausiais interesais Lietuvai“, – pažymėjo LVŽS frakcijos seniūnė.
Pasak A. Norkienės, premjerė su prezidentu turėtų susitarti, kas dalyvauja EVT posėdžiuose.
„Aš manau, kad norint, kalbantis, nuimant visas ambicijas, tikrai galima tą pasiekti. Nematau čia kažkokių didelių problemų“, – pabrėžė Seimo narė.
Darbiečiai: bet kurios srities skaidrus ir aiškus reglamentavimas yra privalumas
Vis dėlto kitos dvi opozicinės frakcijos nebuvo tokios skeptiškos minėtu klausimu. Pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Vigilijaus Juknos, nors geriausias variantas būtų, kad I. Šimonytė ir G. Nausėda rastų sutarimą, tačiau jis pabrėžė, kad aiškus srities reglamentavimas būtų privalumas.
„Čia svarbiausia, kad pirmiausia patys vadovai rastų sutarimą – tai būtų pats geriausias variantas. Bet kurios srities aiškus ir skaidrus reglamentavimas yra privalumas. Kol kas nieko daugiau negaliu pakomentuoti, nes neturiu pačio projekto ar pirminių minčių tam projektui, bet kalbant iš principo – kiekvieno dalyko aiškus tvarkos nustatymas yra pats geriausias dalykas. Šiuo atveju matysime, kaip bus“, – teigė V. Jukna.
Anot parlamentaro, jis supranta ir prezidento poziciją, tačiau V. Jukna pažymėjo, kad klausimą išaiškinus teisiškai, ateityje pavyktų išvengti panašių diskusijų.
„Būtų pats blogiausias atvejis, jeigu tai būtų priimta neišdiskutavus, neįsiklausius į argumentus, tada būtų vienpusis, buldozerio principu priimtas dalykas, bet jei būtų nustatyta aiški tvarka, tai ir ateityje nekiltų spekuliacijų, dviprasmybių besikeičiant valdžioms arba valdžios institucijų vadovams, prezidentui, Seimui“, – sakė darbiečių frakcijos seniūnas.
Sysas iniciatyvai pritaria: tai nebūtų galių demonstravimas
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas savo ruožtu teigė M. Maldeikio iniciatyvai pritariantis.
„Tikrai manau, kad tai nebūtų galių demonstravimas, kieno raumenys stipresni. Tai turėtume apibrėžti, nes dabar sako, jog yra susiklosčiusi tradicija dešimt ar keliolika metų, bet iki tol buvo kitokia tradicija ir prezidentas nevažiuodavo“, – pažymėjo A. Sysas.
Jo teigimu, reikia apsispręsti dėl atsakomybių pasidalijimo.
„Čia apsisprendimo klausimas – ar mes esame prezidentinė valstybė, ar esame parlamentinė valstybė. Jei mes esame parlamentinė valstybė su kai kuriais prezidentiniais elementais, tai, mano galva, daugiau turėtų atstovauti premjerė – vykdomosios valdžios atstovai“, – tvirtino socialdemokratų frakcijos seniūnas.
Pasak Seimo nario, aiškintis Konstituciniame Teisme nereikėtų – klausimą geriau būtų spręsti įstatymo tvarka arba jei prezidentas ir ministrė pirmininkė dėl to tiesiog susitartų.
„Kiekviena EVT turi darbotvarkę ir toje darbotvarkėje gali būti daugiau aukšto politinio lygio klausimų, kur galėtų atstovauti prezidentas, ir būna ūkinių klausimų dauguma, kur galėtų atstovauti premjerė. (…) Aš manau, kad tai (pasidalinimas – aut.p.) įmanomas ir nereikia žiūrėti į kitus, kad pas juos taip nėra. Pas juos matyt aiškiai parašyta Konstitucijoje, kas ką daro ir tada nekyla tokių klausimų. Kadangi pas mus ne įstatymais ir Konstitucija vadovaujamasi, o tradicijom, tai tada ir iškyla šie nereikalingi klausimai“, – pridūrė A. Sysas.
Šimonytės ir Nausėdos pozicijos išsiskiria
Vyriausybės vadovo vairą perėmus Ingridai Šimonytei, o prezidentui G. Nausėdai toliau vykstant į visus EVT posėdžius, atstovavimo šaliai EVT klausimas vėl buvo iškeltas viešai.
Lietuvai įstojus į ES, kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo ir premjeras, ir prezidentas. Tiesa, per Dalios Grybauskaitės prezidentavimą nusistovėjo tvarka, kad į EVT posėdžius vyksta šalies vadovė.
Prezidentūra tikina, kad jai nebuvo pateikti aiškūs argumentai, kodėl reikėtų keisti nusistovėjusią tradiciją, kai į EVT susitikimus vyksta šalies vadovas.
Pats G. Nausėda interviu Delfi sakė, kad atstovavimas valstybei EVT jam yra svarbus, o pakaitinis atstovavimo šaliai metodas esą negalėtų būti įgyvendinamas.
Tuo metu premjerė I. Šimonytė teigė, kad pokyčių nereikalauja, tačiau pripažino, kad kai kuriais klausimais jos dalyvavimas EVT „būtų praktiškesnis“.
Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ji taip pat patikino, kad šiuo klausimu pirmadienį kalbėjosi su G. Nausėda bei išsakė jam savo poziciją.
„Čia sprendimų gali būti įvairių – yra šalių, kur šie diskusiniai klausimai pasibaigė kažkokių įstatymų keitimais. Aš nežinau, ar mums čia šiuo keliu reikėtų eiti, todėl, kad jokiame įstatyme nėra parašyta, kas atstovauja Lietuvai EVT“, – spaudos konferencijos metu sakė Vyriausybės vadovė.
„Prie tokių diskusijų grįžti būtų galima, o ar bus noro prie jų grįžti iš prezidento pusės, aš atsakyti negaliu“, – pridūrė I. Šimonytė.
Ekspertai sako, kad šio klausimo plėtojimas ir nusistovėjusios tvarkos keitimas galėtų įžiebti valdančiųjų ir prezidentūros konfliktą.
