„Per kitus rinkimus turėsime vienmandates, kurios apims keturių savivaldybių teritorijas. Tokios apygardos tampa nebelogiškos, jos mažina atstovavimą regiono gyventojų, tuo metu Vilniaus atstovavimas didėja“, – aptardamas iniciatyvą komentavo konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Tokie Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) siekiai vertinami įvairiai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis tikino, kad rinkimų sistemos analizė iš tiesų atskleidė prastą esamos Seimo rinkimų sistemos funkcionavimą. Tuo tarpu Vilniaus universiteto (VU) profesorius, konstitucinės teisės ekspertas Egidijus Šileikis atkreipė dėmesį, kad anksčiau būta siūlymų atsisakyti proporcinės rinkimų sistemos, paliekant tik vienmandates apygardas. Kartu, pasak jo, vertėtų paisyti nusistovėjusios Seimo rinkimų tradicijos.

Primename, kad šiuo metu, vadovaujantis galiojančiu Seimo rinkimų įstatymu, renkant ketverius metus tautai atstovausiančius politikus, visa Lietuvos teritorija dalinama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą.

Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. Taip iš viso išrenkamas 141 Seimo narys. Tokia Seimo rinkimų sistema priskiriama mišriam rinkimų sistemų tipui.

M. Jastramskis: esama Seimo rinkimų sistema veikia prastai

Mažvydas Jastramskis


Lietuvos rinkimų sistemą studijoje „Ar galima prognozuoti Seimo rinkimus? Trijų kūnų problema Lietuvos politikoje“ analizavęs VU TSPMI politologas M. Jastramskis tikino, kad rinkimų sistemos analizė atskleidė, jog Seimo rinkimų sistema Lietuvoje veikia prastai.

„Ji veikia prastai nemaža dalimi būtent dėl vienmandačių elemento. Žiūrint į bet kokią parlamento rinkimų sistemą, yra du pagrindiniai parametrai, kaip vertinama rinkimų sistema, visi kiti parametrai yra papildomi. Tai pirmas parametras yra atstovavimas, reprezentacija. Antras parametras yra valdžios fragmentacija.

Mūsų rinkimų sistema tą atstovavimą užtikrina prastai – labai daug balsų yra iššvaistoma ir gerokai daugiau nei 5 proc. barjere jų yra iššvaistoma būtent vienmandatėse bei jų antrame ture, bet iššvaistoma ir pirmame ture, nes vienmadatėse renkamas vienas žmogus, visi kiti negali patekti į Seimą.

Jei rinkimų sistema vieną užtikrina prastai, tai visą laiką yra tikimasi, kad kitą aspektą užtikrins gerai. Bet problema su mūsų rinkimų sistema yra tokia, kad ji neužtikrina ir antro parametro. Į parlamentą nuolat patenka daug partijų, mes turime koalicines Vyriausybes, partijos išsidalija ministerijas ir premjerai dažnai nebūna stiprūs.

Tai, kalbant apie mūsų rinkimų sistemos vertinimą, sistema tikrai yra prasta“, – rinkimų sistemą įvertino M. Jastramskis.

Jis patikino, kad, žvelgiant į kitų valstybių praktiką, tokia sistema, kaip Lietuvoje, yra naudojama labai mažai kur. „Pavyzdžiui, yra minima, kad Vokietijoje yra mišri rinkimų sistema, bet ji yra visiškai kitokia nei Lietuvoje. Realiai ten yra proporcinė rinkimų sistema, kur vienmandatės veikia vietoje reitingavimo“, – pavyzdį pateikė politologas.

Nors M. Jastramskis pripažino, kad prastai veikiančią rinkimų sistemą iš tiesų vertėtų keisti, vis tik, pasak jo, verta prisiminti Italijos pavyzdį, kai pakeitus sistemą vieną kartą, ji buvo pradėta kaitalioti kas dešimt metų.

„Tai yra blogiau, nei turėti prastesnę rinkimų sistemą, prie kurios žmonės yra pripratę. Jei parlamente tarp partijų būtų aiškus konsensusas, kad reikia pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, tai proporcinė sistema tikrai būtų logiškesnis variantas Lietuvai“, – paaiškino M. Jastramskis.

Atradus sutarimą, laikas keisti rinkimų sistemą, politologo teigimu, šiuo metu būtų palankus.

„Dabar būtų geras laikas. Rinkimų sistemą reikia keisti ne prieš rinkimus, nes keičiant prieš rinkimus atrodo, kad partijos nori pasigerinti gyvenimą. Bet jeigu matysis, kad tai skaldo parlamentą ir tampa aštriu klausimu, tada reikia kelti papildomą klausimą, ar tikrai verta“, – Delfi.lt sakė politologas.

Idėją palaiko ir D. Žalimas

Apie vienmandačių naikinimą dar prieš 2020 m. Seimo rinkimus yra kalbėjęs ir Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Dainius Žalimas

„Aš pagalvojau, kodėl neiškelti tos minties, kuri man kirba galvoje jau turbūt nuo 2007 metų, kada, beje, pirmą kartą rašiau straipsnį „Delfi“ šia tema. Čia yra tam tikra problema. Aiškumo dėlei noriu pabrėžti, kad Konstitucija leidžia bet kurią rinkimų sistemą – proporcinę, mažoritarinę ir dabartinę mišrią. Bet yra klausimas, kas geriau, kaip geriau gali būti įtvirtintos konstitucinės vertybės.

Turiu omenyje, kiekvieno žmogaus teises dalyvauti valstybės valdyme. Tiesa, manau, kad ne mažiau svarbi ir pliuralistinė demokratija, kai kuo daugiau yra atstovaujami žmonės parlamente.
Akivaizdu, kad proporcinė rinkimų sistema turi daugiau pranašumų prieš mažoritarinę. Galima sakyti, kad žymiai mažiau balsų nueina veltui, negu pagal mišrią, turiu omenyje renkant dalį Seimo narių, daugiau nei pusę, mažoritarinės sistemos būdu. Kita vertus, yra dar ir tokie dalykai, pavyzdžiui, kas labiau atitinka Seimo nario misiją.

Seimo narys yra visos tautos atstovas ir jis negali atstovauti jokiai teritorinei bendruomenei. Jis turi vadovauti nacionaliniu interesu. Aišku, natūralu, kad žmonės, kurie yra renkami apygardose, visada turės vidinę įtampą“, – prieš metus laidoje „Delfi Diena“ sakė D. Žalimas.

Politinio apsisprendimo klausimas

Konstitucinės teisės ekspertas E. Šileikis laikėsi kiek kitokios pozicijos. Anot jo, keliamas rinkimų sistemos klausimas yra politinis, o ne teisinis klausimas, nes tai yra politinio pasirinkimo klausimas. Bet siūlymai atsisakyti ar sumažinti vienmandačių apygardų skaičių, jo pastebėjimu, kertasi su kai kuriomis ankstesnėmis aukščiausių valstybės vadovų įžvalgomis.

„Gerai atsimenu prezidento Valdo Adamkaus amerikietišką raginimą atsisakyti partijų sąrašų, kurių dėka praslysta ir į Seimą patenka neaiškios reputacijos asmenys, ir pasirinkti vieną amerikietišką, anglosaksišką variantą – palikti tik vienmandates apygardas, kai kaunasi ne partijų sąrašai, o konkretus asmuo su savo praeitimi, su privalumais, trūkumais. Tokia buvo idėja – stiprinti vienmandates rinkimų apygardas.

Egidijus Šileikis

Tada oponentai sakė – ne, yra europinė tradicija ir mums reikia partijų kovos, tai yra europietiška penkių ar šešių partijų, įveikiančių rinkimų barjerą, tradicija. Tai dabar yra visiškai priešingai – sakoma, kad reikia atsisakyti vienmandatininkų ir palikti tik partijų sąrašus. Koks tokiu atveju yra prioritetas, visiškai neaišku, nes per partijų sąrašus gali praslysti bet kas ir rinkėjui visiškai nežinomas asmuo, įsiteikęs partijos vadovybei, lyderiams. Tai yra politinis, o ne teisinis klausimas“, – teigė jis.

Tačiau, nepaisant to, kad rinkimų sistema yra parlamento, kuris priima Seimo rinkimų įstatymą, pasirinkimo klausimas, E. Šileikio teigimu, privalu paisyti teisinio reguliavimo stabilumo ir nusistovėjusios tradicijos.

„Reikia paisyti teisinio reguliavimo stabilumo, tradicijų, atsakingo valdymo. Nuo 1992 m. mišri sistema nesikeitė ir tai yra vertybė. Sakant, kad trisdešimt metų gyvenome blogai ir tik dabar praregėjome, kyla klausimas, kam tai būtų naudinga“, – kalbėjo pašnekovas.

Yra ir kitas tikslas?

Ne tik Seimo rinkimų sistemos reforma, bet palankesnių sąlygų sau susidarymas – tokią TS-LKD iniciatyvos versiją iškėlė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis

„Čia senas konservatorių projektas. Konservatoriai puikiai žino, kad vienmandatėse apygardose jie dažniausiai pralošia. Jie yra suinteresuoti sumažinti galimybę žmonėms tiesiogiai išsirinkti savo atstovą Seime. Tai yra sena konservatorių svajonė, apie kurią svajojo dar Vytautas Landsbergis, eidamas Seimo pirmininko pareigas“, – tikino parlamentaras.

Pasak R. Žemaitaičio, toks pakeitimas sukeltų neigiamus padarinius.

„Partijų pirmininkai taps dievais ir turės paklusniųjų armiją, kuri pataikaus partijos pirmininkui, tikėdamasi, kad bus įrašyta į pirmą sąrašo penketuką ar dešimtuką.

Yra nusistovėjusi tradicija. Tai yra pakankamai teisingai, nes žmonės, eidami balsuoti už vienmandatininką, dėl to aktyviau eina į rinkimus. Rinkėjai Seime nori turėti savo žmogų. Jeigu būtų vien tik sąrašiniai rinkimai, mes turėtume apie 27-32 proc. rinkiminį aktyvumą. Tokia situacija yra su Europos Parlamento rinkimais, kur nėra galimybės rinkti vienmandatininkų. Dėl to per šiuos rinkimus ir turime mažiausią aktyvumą“, – aiškino jis.