Apie tai T. V. Raskevičius kalbėjo Delfi TV laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“. Pasak jo, į raginimus trauktis iš einamų pareigų ir renkamus dėl to žmonių parašus jis vertina dvejopai – iš politinės ir žmogiškosios pusės.
„Iš politinės pusės, aš gerbiu tų žmonių teisę reikšti savo įsitikinimus, imtis įvairių pilietinių iniciatyvų. Kita vertus, kaip politikas ketinu tęsti savo darbą Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigose, nes man atrodo, kad tos idėjos, kurias aš atsinešiau į Seimą, aiškiai buvo iškomunikuotos rinkiminės kampanijos metu. Dėl tų idėjų ir žmogaus teisių principų, kuriuos aš labai aiškiai artikuliavau, aš ir esu tose pareigose, kuriose esu“, – trečiadienį laidoje sakė T. V. Raskevičius.
Vis dėlto politikas neslėpė, kad situacija taip pat jam asmeniškai yra „žmogiškai sudėtinga“.
„Ta peticija yra nukreipta prieš mane, kaip žmogų, homoseksualų LR pilietį, taip pat yra kritikuojami mano įsitikinimai. Man atrodo, kad bet kuriam žmogui tokioje situacijoje turėtų būti pakankamai sudėtinga“, – pripažino Seimo narys, kartu pavadinęs tai buvimo didžiojoje politikoje kaina.
Pasak komiteto pirmininko, toks kilęs triukšmas dėl jo einamų pareigų iš esmės yra ir politinio neveiklumo rezultatas.
„Man atrodo, kad ši peticija ir jos rezultatas yra iš dalies ir mūsų valstybės politikų jau ilgus dešimtmečius besitęsiančio neveikimo šioje srityje rezultatas. Ilgą laiką tema buvo nepatogi, išlieka nepatogi ir politikai rinkosi tą temą paslėpti po kilimu – niekaip jos nediskutuoti, neieškoti kompromisinių sprendimų. Kai tam tikri skauduliai nėra išdiskutuojami visuomenėje, tada jie prasiveržia tokiomis šiek tiek agresyviomis formomis“, – kalbėjo jis.
T. V. Raskevičiaus teigimu, kalbėtis reikia su įvairiomis visuomenės grupėmis, bet konstitucinės žmogaus teisės negali tapti diskusijos įkaitu.
Seimo narys Petras Gražulis įregistravo rezoliuciją, kuria siekia, kad T. V. Raskevičius pasitrauktų iš Žmogaus teisių komiteto vadovo pareigų ir teigia, kad jis piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nes komitete sieks spręsti tik LGBT bendruomenei aktualius klausimus.
Paklaustas, kaip vertina tokią kolegos iniciatyvą, T. V. Raskevičius pažymėjo, kad per tris mėnesius darbo komiteto pirmininko pareigose, tik vieną kartą buvo nagrinėtas klausimas, kuris būtų kaip nors susijęs su LGBT asmenų teisėmis – buvo svarstyta, ar leisti Seimo patalpose organizuoti vieną konferenciją.
„Galbūt šiek tiek kvailai jaučiuosi šioje situacijoje, kad turiu teisintis už tariamus nusikaltimus, kurių nesu padaręs“, – neslėpė T. V. Raskevičius.
Dėl peticijos į teismą nesikreips, tačiau dėl gautų žinučių yra pradėtos kelios ikiteisminės bylos
Kai kurie teisininkai, vertindami platinamą peticiją pažymi, kad ji ne tik neturi teisinės vertės, tačiau kartu galimai yra ir diskriminacinė.
Vis dėlto pats T. V. Raskevičius teigia, kad, nors ir įžvelgia peticijoje galimą prasilenkimą su įstatymais, tačiau dėl peticijos turinio į teismą ginti savo garbės ir orumo nesikreips.
„Aš manau, kad ši masinė akcija, ypatingai jos iniciatorių intencijos galimai prasilenkia su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, bet aš turiu aiškiai suvokti, kad šiame etape jau esu valstybės politikas ir man taikomi standartai yra šiek tiek kitokie, nei paprastam LR piliečiai. Aš neketinu tokio skundo teikti. Manau, kad ši peticija sistemiškai niekaip neapribos mano teisės dalyvauti politiniame šalies gyvenime“, – sakė parlamentaras.
Šiuo metu, anot jo, į tokią iniciatyvą nereikia atsakyti agresyviai, o jis kaip politikas sau turi taikyti aukštą tolerancijos lygmenį.
„Aš nenoriu koncentruotis į tą foninį triukšmą, kuris yra šiuo metu dabar kilęs, o noriu labai konkrečiai tęsti tuos darbus, kuriuos esu pradėjęs“, – pabrėžė T. V. Raskevičius.
Jo teigimu, geriausiai LGBT bendruomenės narius apgins teisės aktų pakeitimai. Tiesa, T. V. Raskevičius neslėpė, kad jaučia suintensyvėjusią neapykantos laviną ir gauna asmeninių žinučių, dėl kurių jau teko kreiptis į policiją.
„Tų neigiamų komentarų pasitaikydavo, bet dabar tai yra visiškai kitas lygmuo. Sulaukiu nemažai komentarų, kuriuose yra ir grasinama tiesiogiai smurtauti, susidoroti su manimi. Aš dėl tų komentarų kreipiuosi į teisėsaugos institucijas, yra dėl jų pradėta keletas ikiteisminių tyrimų, o dėl tokių neigiamų visokių pastabų tenka susitaikyti ir priimti tai kaip realybės faktą, kuriame mes gyvename ir kurį labai norėtųsi pakeisti“, – teigė Seimo narys.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad panašios neapykantos rezultatai gali matytis ir jaunų asmenų savižudybių statistikoje.
„Man asmeniškai yra baisiausia, kad tikriausiai Lietuvoje yra labai daug jaunų žmonių, kurie yra LGBT bendruomenės dalis ir jie tokio tinklo paramos bei pagalbos, kokį turiu aš, neturi“, – pažymėjo T. V. Raskevičius.
„Mes turime suprasti, kad ta neapykanta, negatyvas kainuoja žmonių gyvybes ir mes vieną dieną turime liautis“, – tęsė parlamentaras, pabrėžęs, kad šioje situacijoje politikai privalo priimti ryžtingus vertybinius sprendimus.
Laidos vedėjos paklausus, ar su dabartine valdančiąja koalicija tikisi įteisinti partnerystę, T. V. Raskevičius atsakė, kad Seime šiam klausimui bus ieškoma paramos ir iš opozicinių frakcijų.
„Iš pradžių projektą deriname ir rengiame koalicijos formate, bet tikrai kreipsimės ir bendradarbiausime tiek su socialdemokratų, tiek su Darbo partijos frakcija, ieškodami platesnio palaikymo tarp valstybės politikų“, – sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Jis taip pat paaiškino, kad partnerystės įteisinimas būtų naudingas ne tik LGBT bendruomenės nariams, tačiau ir skirtingų lyčių poroms, kurios yra nusprendusios nesusituokti.
„Dabartinis pirminis projektas yra grįstas Civilinio kodekso pataisomis – labai panašus, koks buvo parengtas 2017 metais. Dabar mes šiame etape projektą pradėsime diskutuoti ne tik valdančioje daugumoje, bet ir su politinėmis frakcijomis, esančiomis opozicijoje“, – teigė T. V. Raskevičius, pažymęs, jog minėtas įstatymo projektas Seimui bus pateiktas dar pavasario sesijoje.