„Labai daug daroma klaidų nuoseklumo prizmėje. Kai priiminėjami sprendimai, neturi būti tokių keistų sprendimų, pavyzdžiui, drausti Liepkalnio trasas, nuo tuo metu visas VIlnius čiuožinėja rogutėmis parkuose. Arba kada atidaromi grožio salonai, kurie šiaip jau yra rizikingesni nei prekybos centrai (čia ne aš teigiu, o yra statistika)“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo komunikacijos agentūros „INK agency“ vyriausiasis partneris K. Gečas.
Anot jo, žmonės jau yra pavargę psichologiškai, o dalis visuomenės – ir finansiškai, todėl į tokius dalykus reaguoja vis jautriau.
„Toks nenuoseklumas suvokiamas labai paprastai – kaip neteisybė. O tai duoda tam tikrą leidimą ignoruoti tuos sprendimus. Tada susiduriame su labai nemažai privačiai girdimų istorijų, kaip žmonės apeina draudimus“, – sakė komunikacijos specialistas.
Jo teigimu, situacija šiandien labai pasikeitusi, lyginant su ta, kuri buvo prieš metus, kai pandemija tik prasidėjo.
„Per pirmąją bangą žmonės buvo dar labai išsigandę, verslas buvo išsigandęs, kad viskas sugrius. Dabar mes priprantame. Komunikacija šiandien žymiai sudėtingesnė nei buvo prieš metus.“
K. Gečas mano, kad šiai Vyriausybei ypač trūksta pozityvios komunikacijos.
„Tai gai būti edukacija reklaminių kampanijų principu, kuri duotų žmonėms emocijų. Dabar matome pareigūnus, politikus kalbančius iš tribūnos ir sakančius nesmagius dalykus“, – pastebėjo jis.
Kaip teigia komunikacijos specialistas, žmonėms reikėtų suteikti daugiau vilties.
„[Geriausia] nesakyti baigtinių teiginių, kad tokią ir tokią dieną kažkas įvyks, bet vis dėlto palikti tą viltį. Nesuteikimas vilties, nors tai galbūt yra ir tiesa, šioje situacijoje, mano nuomone, negeras sprendimas“, – laidoje „Delfi diena“ sakė K. Gečas.
