Politikai naujausius karantino sąlygų pakeitimus vertina nevienareikšmiškai. Nors sutariama, kad dalį karantino režimo reikalavimų išties diktuoja epidemiologinė situacija, pasigendama dėmesio verslui, kultūrinėms veikloms ir didesnės laisvės suteikimo savivaldybėms.

Pasak šešėlinės Vyriausybės vadovo Ramūno Karbauskio, stebint esamą pandemijos valdymą, žmonės praranda viltį, o kai kurie ribojimai tampa tiesiog ribojimų imitacija.

R. Karbauskis: Lietuvos verslas varomas į neviltį

„Dalis Lietuvos verslo ir toliau varoma į neviltį. Žmonės nesupranta judėjimo ribojimų ir jų paprasčiausiai nesilaiko. Negalima taip ilgai laikyti žmonių surakintų draudimais važiuoti į kitą savivaldybę. Žmonės jau nebeturi vilties, nes atlaisvinimų terminai nuolat atidėliojami“, – karantino pakeitimus komentavo valstiečių lyderis R. Karbauskis.

Valstiečių partijos pirmininkas pabrėžė, kad žmonės dalį ribojimų, ypač susijusių su judėjimu tarp savivaldybių, paprasčiausiai apeina. Kartu jis pateikė Druskininkų pavyzdį.

„Druskininkų savivaldybė turi visą eilę gydymo įstaigų, kurios galėtų padėti žmonėms, kurie persirgo koronavirusu arba yra paskiepyti. Bet mes neleidžiame tiems žmonėms vykti į Druskininkus, o Druskininkų gydymo įstaigoms neleidžiame veikti.

Ramūnas Karbauskis

Nežinau, ar tie žmonės, kurie valdo, neskaičiuoja. Nesuprantama, kodėl tiems žmonėms, kurie yra persirgę ar pasiskiepiję, neleidžiama judėti. Mes turime motyvuoti žmones skiepytis. Reikia leisti žmonėms gyventi normalų gyvenimą ir taip motyvuoti skiepytis“, – kalbėjo šešėlinės vyriausybės premjeras.

Laukė didesnių pakeitimų

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tikino, kad tikėjosi daugiau pakeitimų.

„Praėjusią savaitę mūsų frakcija pateikė 11 punktų siūlymą premjerei ir sveikatos apsaugos ministrui. Gaila, kad neatsižvelgė, nes siūlėme daugiau teisių suteikti savivaldai, savivaldybėms ir objektams, kur vyksta procesas, ar tai būtų įmonė, įstaiga, organizacija. Jeigu yra židiniai, tai yra vienas dalykas.

Bet jei jų nėra, tai režimas turėtų būti kiek kitoks – diktuojamas ne iš vieno centro Vilniuje, bet pasitikintis tais žmonėmis, kurie nori vykdyti verslą, prekybą ir kultūrinį gyvenimą. Nuo bendro centralizavimo žmonės jau pavargo“, – aiškino jis.

Algirdas Sysas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikino, kad esamus pakeitimus vertina kaip nepakankamus. Vis tik jis taip pat pabrėžė, kad pakeitimus diktuoja epidemiologinės aplinkybės, todėl jei nebuvo apsispręsta dėl didesnių atlaisvinimų, to tiesiog neleido pandeminė būklė.

„Mano akimis žiūrint, vertinu kaip nepakankamus dalykus, bet jau vis tiek žingsnis po žingsnio judame į priekį. Matyt, daugiau negalima“, – teigė E. Gentvilas.

Pasigenda karantino sąlygų peržiūros

Komentuodama Vyriausybės sprendimus, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė pripažino, kad pasigenda tam tikros režimo sąlygų peržiūros ir korekcijos.

„Koronaviruso rodikliai nėra džiuginantys, todėl sprendimas pratęsti karantiną yra logiškas. Vis tik pasigendu tam tikro peržiūrėjimo ir papildomų galimybių lankytis maldos namuose ar parodose bei kitose kultūros įstaigose sudarymo. Tikrai įmanoma valdyti žmonių srautus, taikant visus saugumo reikalavimus“, – tikino ji.

Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad psichologinė visuomenės sveikata šiuo metu yra išties sudėtinga, todėl labai svarbu būtų suteikti galimybes lankytis kultūros įstaigose, bažnyčiose bei kitų religijų maldos namuose. Kartu ji pastebėjo, kad psichologinei būklei naudingas naujausias sprendimas dėl kaukių dėvėjimo lauke.

„Sprendimas dėl kaukių dėvėjimo išties yra geras. Žmonės, kurie su šeimos nariais išeina pasivaikščioti į gamtą, kai šalia nėra kitų žmonių, dabar galės pakvėpuoti grynu oru, nes tam į lauką jie ir išeina. Šis sprendimas nors šiek tiek palengvins įtemptą psichologinę būklę“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Rita Tamašunienė
Foto: Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė)

Buvusi vidaus reikalų ministrė akcentavo su judėjimo ribojimais susijusią pareigūnų darbo apkrovą. Šis ribojimas, jos nuomone, yra ne visai tikslingas.

„Mano vertinimu, dėl judėjimo tarp savivaldybių suvaržymo pareigūnai tikrai yra apkraunami dideliu papildomu darbu. Nemanau, kad šis ribojimas yra labai tikslingas ir efektyvus, kadangi žmonės suranda galimybes keliauti“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės atstovė.

Parlamentarė patikino, kad savaitgaliais postų įrengimas, reguliuojant srautus ar galimybes patekti į lankytinas vietas ir kurortus, išties būtų prasmingas, bet nuolatiniai suvaržymai, jos teigimu, yra pertekliniai ir netikslingi.

Maži žingsniai į priekį

Tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos, tiek Laisvės frakcijos seniūnai sutiko, kad priimti sprendimai liudija žingsnius į priekį ir į karantino režimo laisvinimą.

„Žingsnis po žingsnio judame į priekį. Aišku, man, kaip žmogui, norisi daugiau ir plačiau. Bet, žinoma, galiu neatsakingai samprotauti, bet dėl to atsakomybės prisiimti netenka, Vyriausybei atsakomybę prisiimti tenka. Esminis dalykas yra žiedinių savivaldybių atlaisvinimas. Prieš kelias savaites jau sakiau, kad žiedinių savivaldybių uždarymas vietomis buvo tikrai nelogiškas“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas

„Vyriausybė vis labiau eina į karantino švelninimą. Pirmieji žingsniai, pirmieji atlaisvinimai prasidėjo jau praėjusią savaitę. Kol kas nematome jokių neigiamų efektų. Viskas vyksta pakankamai saugiai. Gyvenimas su koronavirusu, bet pamažu atlaisvinant karantino režimą yra natūrali seka“, – patikino Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.

Tačiau, pasak Laisvės frakcijos seniūnės, svarbu suprasti, kad visus 2021 m. gyvensime su virusu, todėl turime mokytis gyventi kartu su juo ir, kiek įmanoma, nestabdyti kasdienio gyvenimo ir leisti saugiai veikti verslams bei žmonėms po truputį bendrauti.

„Psichologinė ir fizinė sveikata per šiuos metus bus pablogėjusi, o to pasekmes mes realiai pamatysime po penkerių ar dešimties metų per kitas ligas. Vadinasi, reikia žiūrėti plačiau, reikia žiūrėti taip, kad virusas yra, bet mes turime priemonių su juo kovoti – tai vakcinavimas, rizikingiausių grupių skiepijimas. Kuo daugiau žmonių bus paskiepyta, tuo atlaisvinimų galėsime turėti daugiau.

Dar vienas labai svarbus momentas – imuniteto pasas. Kiek žinau, apie jį Vyriausybė daug nekalba, bet tai tikrai turėtų atsidurti darbotvarkėje. Tai yra aktualu tiek dėl žmonių judėjimo, judėjimo Europos Sąjungoje, tiek dėl turizmo. Apie tai galvoti vertėtų pradėti jau dabar“, – sakė I. Pakarklytė.