Ir viešbučio administracijai, galima sakyti, dar labai pasisekė – darbuotojas nusitaikė į viešbučiui priklausančius pinigus, o ne, kaip dažnai pasitaiko, apšvarino čia apsistojusius svečius. Neįtikėtina, bet jo nesustabdė net įrengtos vaizdo kameros – žinodamas, kad yra filmuojamas, svetimus pinigus pasisavinti norėjęs vyras surengė tikrą spektaklį. Tiesa, jo vaidyba labai greitai išaiškėjo – patalpos buvo ne tik filmuojamos, bet ir įrašinėjamas garsas. O būtent pašnekesiai, užfiksuoti vaizdo kamera, ir tapo bene svarbiausiu įkalčiu policijai pradėjus tyrimą dėl vagystės.
Į teisėsaugos pareigūnus viešbučio administracija kreipėsi iš karto, kai tik suprato, kad vagystę įvykdė jų darbuotojas – jis tą dieną buvo darbo vietoje, bet apie tai, jog iškviesta policija, nė nenutuokė.
Atvykusiems pareigūnams viešbučio administracijos vadovė pateikė jau surašytą pareiškimą, vaizdo įrašus, kuriais įrodinėjo vagystę, ir netrukus papasakojo, kad vos tik ryte atvykusi į darbą sulaukė žinių iš registratūros vadovo.
„Jis nurodė, kad iš kasos dingo 200 eurų, jis taip pat nurodė apytikslį laiką, kada buvo įvykdyta vagystė, – sakė viešbučio administracijos vadovė. – Nuėjau į savo darbo kabinetą ir peržiūrėjau vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kurie patvirtino, kad mūsų įmonėje neseniai pradėjęs dirbti darbuotojas iš kasos paėmė pinigų ir juos atidavė į viešbutį atvykusiam nepažįstamam asmeniui.“
Apie įvykdytą vagystę moteris pranešė viešbučio direktorei, tada ir buvo nuspręsta nenuolaidžiauti, o iš karto iškviesti policiją.
Netrukus atvažiavę pareigūnai dėl darbdavio mestų įtarimų sulaikė čia vos keturias dienas dirbusį Tomą M. – tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui viešbučio administracija sužinojo, kad darbo vietą suteikė anksčiau tris kartus teistam narkomanui. Jis buvo teistas dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, taip pat dėl vagysčių – vieną įvykdė, kai dirbo prekių kontrolieriumi vienam didžiausių šalies prekybos centrų priklausančioje prekių į namus pristatymo bendrovėje; po darbo jį vagiantį iš prekybos centro salės užfiksavo iš matymo pažinoję apsaugos darbuotojai.
Dėl iš viešbučio kasos pavogtų pinigų baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Tomas M. iš karto pripažino kaltę, tačiau menkino savo vaidmenį – nežinojo, kad vaizdo kameros yra užfiksavusios ne tik vaizdą, bet ir garsą. O būtent įrašytas garsas ir padėjo atskleisti nusikaltimą.
Vaizdo įraše buvo užfiksuota, kaip Tomas M. stovi prie registratūros stalo ir naudojasi kompiuteriu, o kai netikėtai viešbutyje pasirodė žmogus, jis pritūpė po stalu, kad jo nematytų. Kai vyras išėjo, pagalbiniu darbuotoju dirbęs Tomas M. nuėjo į tarnybines patalpas, kurios nėra filmuojamos, tačiau yra girdimas garsas. Ir tada Tomas M. pradeda kalbėti mobiliojo ryšio telefonu.
Po šio pokalbio Tomas M. vėl grįžta į viešbučio registratūrą ir atsidaro kasą, po to ją uždaro ir priėjęs prie kompiuterio, kuriame matoma įjungta programa su vaizdais iš realiu laiku filmuojamų patalpų, išjungia vaizdo kamerų stebėjimo programą. O tada, pamanęs, kad vaizdo kamera nefilmuoja, jis vėl atsidaro kasą, pasiima neįžiūrimą pinigų kupiūrą, laiko rankoje, paskui pradeda skaičiuoti kasoje buvusius pinigus, suvesdamas skaičius į skaičiuotuvą, perskaičiuoja pinigus kelis kartus ir padeda atgal. Po kelių minučių jis paima neįmatomą pinigų sumą į delną ir ir uždaro kasą.
Turėdamas pinigų Tomas M. vėl nuėjo į nefilmuojamas tarnybines patalpas ir kalbasi telefonu.
„Alio, išeini? – garso įraše užfiksuotas viešbučio darbuotojo balsas. – O tu turėsi 3 eurus grąžos? Nu iš 45 tris eurus turėk, šiandien kasoje nėra, tai va, jau greitai, ane? Nu davai, parašysi kada.“
Po šio pokalbio Tomas M. grįžo į registratūrą, į stalčių sudėjo ant stalo buvusius telefonus ir netrukus išėjo iš viešbučio. Netrukus jis sugrįžo ir vėl grįžo prie viešbučio kasos – ją atidaręs paėmė vieną kupiūrą, bet kokio nominalo, įraše nesimatė. Palaikęs šiuos pinigus jis nutarė juos padėti atgal į kasą, o kadangi stovėjo nugara į kamerą, taip ir tiksliai nesimatė, ar pasiima pinigų kupiūrą ar palieka kasoje. Tada jis nutarė kažkam paskambinti, pokalbis vyko prie įėjimo į viešbutį.
„A girdi, ar jūs jau išvažiavot, ar dar ne? – toliau cituojami užfiksuoti Tomo M. žodžiai. – Tai tu klausyk, pas mane užeik, čia nieko nėra, jį ten paliksi, jis tau parodys kur užėjimo durys, man čia reik, (nesigirdi – past.), aš tau tipo, tu man tipo, aš tau pinigus tipo keičiu, karočia, aš negaliu iš čia išeit, davai, davai.“
Po šio pokalbio kurį laiką Tomas M. pavaikščiojo, pasinaudojo kompiuteriu, o tada atsidarė kasą, kurią paliko atidarytą. Netrukus viešbutyje pasirodė čia apsistoję svečiai, vyras su jais pabendravo, o kai palinkėjo ramios nakties ir šie nuėjo į savo kambarį, jam suskambėjo telefonas.
„Alio! – cituojami tik Tomo M. pasakyti žodžiai. – Ne, eik ant sankryžos, eik ant sankryžos, ant to pagrindinio, kur trūlikai važiuoja, čia va šone yra (nesigirdi – past.). Ne, ne, ne, jūs čia, eik tiesiai iki čia, viešbutis iš esmės čia, nu pamatysi, davai.“
„Laba diena“, – tarė šis.
„Žiūrėk, dabar aš tau duosiu, tipo pinigus keičiu, gerai? – nežinodamas, kad yra įrašomas ne tik vaizdas, bet ir garsas, kalbėjo viešbučio svečių registratorius. Kai vyras jam pritariamai linktelėjo ir kažką neaiškiai pasakė, Tomas M. tęsė toliau savo spektaklį.
„Žiūrėk, dabar aš tau duosiu krūvą pinigų, tu man – stolniką duok, gerai, (nesigirdi – past.) iš tos krūvos, ten bus vienoje vietoje“, – sakė jis.
O atėjęs vyras jam atkirto, kad „2 eurai“.
„Iš čia pasiimsi 45, aš tau tipo 2 po 50, – pasakęs Tomas M. padėjo ant stalo pinigus, tik jų kiekio nebuvo įmanoma įžiūrėti. – Dabar pasiimk visus. Duok du šimtus. Gerai, duok du šimtus.“
„Du šimtus“, – viešbučio svečias pinigus buvo bededąs į piniginę. – Kur čia kameros, tuoj, palauk aš įdėsiu.“
„Žemyn numesk“, – atkerta Tomas M., o atėjęs vyriškis kažką neaiškaus ir neįžiūrimo įdeda į sulankstytas kupiūras ir paduoda viešbučio administratoriui.
Po dar keliolika sekundžių vykuysio pokalbio nenustatytas asmuo išėjo iš viešbučio, bet prieš tai Tomas M. nusistebėjo, kodėl šis ne tiesiai, o aplink ėjo į viešbutį: „O chuli tu, bl.. iš ten? Tenai, jeigu pasuksi į dešinę, čia gali apačion, gali va čia...“
Kai Tomas M. sužinojo, kad viešbutyje esančios vaizdo kameros užfiksavo ne tik vaizdą, bet ir garsą, iš karto pripažino kaltę dėl pinigų vagystės. Vos kelias dienas naujame darbe dirbęs vyras sakė, kad paėmęs pinigus jis savo bičiuliui sugrąžino skolą už narkotikus.
„Narkotikus vartoju maždaug nuo 20 metų, esu gydęsis priklausomybę, net kelis metus praleidau reabilitacijos centre, buvau nustojęs vartoti, bet vėl grįžau – ne nuolat, bet su pertraukomis, kitaip tariant, „prie progos“, – per apklausą kalbėjo Tomas M. – Narkotikus vartojau ir tuomet, kai įsidarbinau viešbutyje, tuo metu buvau skolingas už narkotines medžiagas, nes jas imdavau į skolą. Žmonės, kuriems buvau skolingas, sužinojo, kur aš dirbu, ir ėmė man skambinėti – reikalavo sugrąžinti skolą.“
Viešbučio darbuotojas tikino, kad tuo metu neturėjo pinigų, todėl ir nutarė dalį jų paimti iš kasos – manė, jog gal niekas nepastebės.
„Nenorėdamas nemalonumų paprašiau dar kelių dozių, pagalvojau, kad atiduosiu skolą iš kasoje esančių pinigų, – sakė atsakomybėn patrauktas vyras. – Kai draugas pas mane atėjo į darbą, perdaviau jam pinigus, imituodamas, jog juos iškeičiu.“
Kas yra tas draugas, kuris buvo atėjęs į viešbutį, Tomas M. pareigūnams neaiškino – esą jį pažįsta tik iš matymo, net nežino, kur gyvena.
Darbdavį apvogęs vilnietis pareigūnams aiškino, kad gailisi dėl tokio savo elgesio, tačiau ar ši atgaila yra nuoširdi, nežinia, – greičiausiai taip jis bandė švelninti savo atsakomybę.
„Suprantu, kad taip nereikėjo elgtis, bet žalą jau atlyginau – mama padėjo sugrąžinti pinigus, – sakė Tomas M. – Dėl šios vagystės mane atleido iš darbo, esu užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, ieškausi darbo, o jeigu niekas nesikeis, planuoju išvykti į užsienį, ten turiu keletą pasiūlymų dirbti.“
„Nusikalstama veika padaryta žala nėra didelė, dalis žalos buvo išieškota iš kaltinamojo atlyginimo, kitą dalį – sumokėjo kaltinamojo motina, taigi šiuo metu padaryta žala yra pilnai atlyginta, – pažymėjo teisėja. – Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad Tomas M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – Tomas M. praeityje 3 kartus teistas, daugiausia už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, ankstesnis teistumas išnykęs, taip pat teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už smulkų svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu niekur nedirba.“
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nutarė, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Tomui M. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
„Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo“, – teisėja pažymėjo, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Laisvės apribojimą 8 mėnesiams paskyręs teismas Tomui M. taip pat paskyrė įpareigojimų – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
„Šių įpareigojimų paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes“, – pažymėjo teisėja G. Telksnienė.
