„Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą pratęsti karantiną iki kovo pabaigos, tačiau sprendimas dėl judėjimo tarp šalies savivaldybių galios iki kovo vidurio. O nuo rytojaus nebegalios apribojimai keliauti žiedinių savivaldybių viduje, visų, ne tik mažųjų“, – apie naujausius sprendimus sakė ministrė pirmininkė.
Taip pat buvo priimti ir kaukių dėvėjimo taisyklių pakeitimai.
Premjerė pripažino, kad tikėjosi priimti kitokius sprendimus.
„Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. Todėl siūloma esmingai išplėsti testavimo apimtis didesnėmis grupėmis. Tikėjomės to iš savivaldybių, tačiau pamatėme, kad rezultatas nelabai geras, testavimo apimtys nepadidėjo“, – sakė ji.
Ministrė pirmininkė teigė, kad po kovo 15 dienos Vyriausybė turbūt jau nesiryš pratęsti judėjimo ribojimų visoje šalyje.
„Bet kuriuo atveju, nežinau, nebent situacija labai dramatiškai pablogėtų, tokio apribojimo, koks galioja pastaruosius porą mėnesių, tęsti po kovo 15 dienos Vyriausybė jau nesiryš. Labai tikiu, kad galėsime pasiūlyti kitokių apribojimų, jeigu jų reikės, kad nevyktų judėjimų į ir iš tų savivaldybių, kuriose epidemiologinė situacija bus žymiai blogesnė nei likusioje Lietuvoje“, – sakė premjerė.
Ar neteks grįžti prie itin griežtų ribojimų?
Ministrė pirmininkė sakė negalinti atmesti jokio scenarijaus, kad ir blogiausio, t. y. dar vieno itin griežto užsidarymo.
„Žmonės pavargę, įvairiai laikosi tų apribojimų, kai kur tas pasipiktinimas yra ryškus, tikrai dėkoju Lietuvos žmonėms už kantrybę. Suprantu, kaip kartais atrodo, – neaišku, ko lauki su tais apribojimais, bet dabar turime sutarti, kad laukiame savo senjorų paskiepijimo, o tada galėsime atsakomybės prisiimti ir daugiau.
Dėl mūsų veiksmų kils mažesnė rizika tiems, kurie labiausiai pažeidžiami“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Ji teigė, kad dabartinio atvejų padidėjimo nereikėtų sieti su praėjusį pirmadienį atlaisvintais ribojimais tam tikriems verslams.
„Šito padidėjimo, tokio nemažėjimo, nesiečiau, nes neturiu pakankamai duomenų, kad galėčiau susieiti su konkrečiais atlaisvinimais. Bet kad mobilumas žmonių padidėjęs, tas yra faktas.
Kita vertus, vis tiek einant į priekį ir vakcinuojant vis daugiau žmonių tie apribojimai turės kažkaip keistis ir modifikuotis. Aš tikrai negaliu atmesti galimybės, kad net nebūtinai dėl šito, o gal dėl to, kad kas nors atvykęs bus užsikrėtęs kokia nors mutacija, kuri sparčiai plinta. (…) Čia juk priežasčių gali būti daug ir įvairių, gali taip atsitikti. Bet labai norėčiau tikėti, kad prie griežčiausių apribojimų grįžti nebereikės“, – sakė ministrė pirmininkė.
Nešioti medicinines kaukes ir respiratorius – tik rekomendacija
Vyriausybė trečiadienį nusprendė keisti kaukių dėvėjimo tvarką viešoje erdvėje. Jeigu 2 metrų atstumu nėra žmonių, atviroje erdvėje galima būti be kaukių. Nors ekspertai siūlė atsisakyti nemedicininių kaukių, tačiau ministro kabineto patvirtintame karantino keitimo dokumente šis pasiūlymas nebuvo paminėtas.
Premjerė teigė, jog šiam klausimui apsvarstyti reikia daugiau diskusijų. Kalbėdama apie skydelių naudojimą I. Šimonytė užsiminė, kad gyventojai tokį pavyzdį mato televizijos ekranuose.
„Skydeliai nėra tinkama apsaugos priemonė, labai dažnai žmonės naudoja, nes matome kolegas, naudojančius juos televizijoje“, – sakė ji.
Ministrė pirmininkė teigė, jog gyventojams rekomenduojama dėvėti tik medicinines kaukes ir respiratorius.
„Manau, kad čia labiau tiktų bendras raginimas naudoti kiek įmanoma medicinines kaukes ir respiratorius. Teikiant paslaugas žmonėms tuos klausimus įvertins operacijų vadovas, ar ten reikalingi papildomi sugriežtinimai. Bet iki tokio smulkmeniškumo reglamentuoti žmonių saugojimąsi... Nereikėtų nutarime pradėti rašyti, kokios jos turėtų būti, kas kiek laiko jas keisti. Lieka rekomendacija, bet specialių sugriežtinimų nusprendėme nedaryti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad kaukių dėvėjimo tvarka keisis nuo rytojaus.
Vertins eksperimentą Vilniaus mokykloje
Kalbėdama apie švietimo sektorių, I. Šimonytė pažymėjo, kad gerėjančios situacijos tendencijos neišsilaikė taip, kaip buvo tikėtasi.
„Su pradiniu ugdymu situacija šiek tiek keblesnė, vaikus į mokyklas norėtume grąžinti kaip įmanoma greičiau, bet jūs patys puikiai matote, kad ne vienas atvejis dabar veikiančiose švietimo įstaigose – darželiuose – yra nustatomas. Akivaizdu, kad pradėjus veikti ir pradinėms mokykloms, ta rizika dar padidės“, – sakė premjerė.
Jos teigimu, tą rodo ir kitų šalių praktika.
„Dabar mums svarbu įsitikinti, kad algoritmas, kurį susikūrėme bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe ir išbandome jos vienoje mokykloje, veikia. Jei jis veikia, tuomet apie mokyklų atidarymą mes galime kalbėti gerokai saugiau“, – paaiškino I. Šimonytė.
Jos teigimu, apie pirmuosius eksperimento, kuris yra vykdomas Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, rezultatus bus kalbama jau kitos savaitės pradžioje. Pats eksperimentas bus vykdomas iki kovo 7 dienos.
„Žiūrėsime, kokie sprendimai ir kokia seka galėtų būti įgyvendinti, jei pabaigę eksperimentą galėsime konstatuoti, kad viską, ką buvome užsibrėžę, pasiekėme ir viskas veikia puikiai – galbūt, ko reikia dar papildomai, kad šitas metodas galėtų būti taikomas platesniu mastu“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytė taip pat atkreipė dėmesį, kad toks testavimo metodas buvo taikomas kai kuriose įmonėse.
„Yra tikimybė, kad tai bus vienas iš reikšmingiausių testavimą dideliuose kolektyvuose leidžiančių padidinti sprendinių“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
